Stalo žaidimai su dvimečiu

    Jau kurį laiką mūsų vakaro dažnas užsiėmimas - stalo žaidimai. Ir kaip smagu, kad jau atsiranda tokių, kuriuos galime žaisti visi kartu. Galvoju, kad grįžus į Lietuvą reikės Kasparui surasti ir parodyti mūsų su vyru kažkada mėgtą "Ticket to ride" (traukiniai dabar Kasparo naujausias pomėgis). Tegul pasižiūri, stebi, o ateis laikas, kai galės žaisti savarankiškai. O štai keletas stalo žaidimų, kuriuos jau dabar smagiai žaidžiame visi kartu. Pradėjome nuo turbūt kokio antrojo gimtadienio.

• Domino. Tiesa, mes turime supaprastintą - su gyvūnų paveikslėliais. Bet, sakė, pas močiutę žaidė ir tikrąjį. Taigi tas su gyvūnais patiems mažiausiems labai tinkamas, nes paprasčiau atrinkti, kas prie ko. Pradžioje norėdavo dėlioti savo tvarka, dabar jau pats viską dėlioja ir bent kelis kartus iš eilės galime visi trys smagiai pažaisti sukritę ant žemės. Kasparas, tiesa, žaidžia neužvertęs savo detalių, todėl galime matyti, ar tikrai turi ar ne reikiamą paveikslėlį. Kai nenorėdavo žaisti pagal taisykles, per daug nespaudėme, paaiškindavome, kokia žaidimo esmė ir leisdavome dėlioti, kaip jam patinka, sakydami, kad gal kitą kartą norės pažaisti pagal taisykles. Beje, sutvarkyti ir sudėlioti mūsiškį domino į medinę dėžutę - taip pat Kasparo darbas, labai tinkamas mažoms rankoms ir pirštukams.

• Djeco žaidimas "Minimi Butterfly". Turime skolintą, bet mielai tokį nusipirkčiau. Čia buvo vienas pirmųjų Kasparo stalo žaidimų ir nors rašo, kad jis skirtas vaikams nuo trejų metų, nuo dvejų mes jau visai smagiai žaisdavome. Žaidimo esmė - atpažinti spalvas, taip pat ridenami ir specialūs kauliukai, o dar pagrindiniai veikėjai - drugeliai. Jie gi Kasparui patinka nuo seno (pasakojau čia ir čia). Apskritai šios kompanijos žaidimai patiems mažiausiems tikrai verti dėmesio, man jie labai gražūs. Lietuvoje jais prekiauja ne vienas pardavėjas, tačiau to konkretaus drugelių žaidimo nemačiau.

• Žaidimai su kauliukais. Šitą žaidimą kol kas žaidžia ne visai savarankiškai, mes padedame suskaičiuoti langelius, kiek jam reikia paeiti į priekį, tačiau jau pats pasako, kokį skaičių išrideno kauliukais. Kartais nesu tikra, ar suskaičiuoja, ar jau tiesiog įsidėmėjęs taškelių išsidėstymą. Tikrai puikus būdas mokytis skaičiuoti! Be to, kaip ir daugelis stalo žaidimų moko, kad kartais sekasi, o kartais - ne, tačiau svarbiausia - kartu praleistas smagus laikas. Mes visada pasidžiaugiame, jeigu laimi jis, bet taip pat  raginame džiaugtis už tėtį arba mamą, jeigu laimime mes.

        Kokius žaidimus žaidžiate jūs? Aš dar norėčiau išbandyti loto. Gal net galima patiems kažką pasidaryti? Keletą idėjų turiu. Beje, kažkada savo skaitiniuose dalinausi puikiu psichologo Vyčio Valantino straipsniu apie stalo žaidimus.