2016-08-18

Pasidaryk pats: medinės kaladėlės su lipdukais

     Kaip pasigaminti medinių kaladėlių, esu rašiusi anksčiau. Kadangi turėjau pagalbininką - savo tėtį - medinės kaladėlės man tekainavo apie 50 euro centų. Tačiau jeigu patys gaminti nenorite, įvairių rinkinių paprasčiausių medinių kaladėlių galima rasti ir paprastose ar internetinėse parduotuvėse (pavyzdžiui, Medinis Arkliukas). O kai jau turite kaladėlių, dar reikės velcro lipdukų (aš turiu karpomą lipnią juostelę). Galbūt galima bandyti ir su siuvimui naudojamais lipdukais ir juos priklijuoti klijais. Tačiau su tokia juostele, kokią turiu aš, viską atliksite daug greičiau ir paprasčiau. 

 
      Galite velcro lipdukus ant kaladėlių klijuoti taip, kad jos jungtųsi į ilgą grandinę arba į bloką. Išeis tikrai smagus žaidimas. Galima jas išpiešti ir taip padaryti medinę susijungiančią dėlionę arba gaminti įvairių tiesių ir kreivių kombinacijas, panašiai kaip aš esu dariusi su akmenukais. Šįkart mes su Kasparu nusprendėme iš tokių kaladėlių padaryti papildymą jo mediniam pjaustomų daržovių rinkiniui.

      
       Guašu ant dviejų kaladėlių nupiešiau po vaisių ar uogą, dažams nudžiuvus, priklijavau velcro lipdukus, kad piešinys gražiai susijungtų. Tikrai nesudėtinga net ir neturint menininko gabumų. Tik galbūt patarsite, kokie dažai būtų tinkamesni tokiems darbams? Nes guašas šiek tiek tepasi. Lauksiu patarimų, nors žaidimams tai labai netrukdo.



2016-07-31

Pasidaryk pats: žvejybos žaidimas

      Žvejyba mūsų namuose ir įvairiuose pasibuvimuose yra jau daugiau nei metus besitęsianti aistra. Žinoma, Kasparo (3m. 10mėn)! Neseniai apėjau namus ir surinkusi tyliai išmečiau beveik visas pasidarytas meškeres (pagaliai su virvėmis), nes jo jau nebedomina, kai turi pačią tikriausią meškerę, kurią dovanojo dėdė. Aš šįkart pasakosiu irgi apie netikrą žvejybą, bet labai smagią.





Žvejybos žaidimui su ledukais pasigaminti jums reikės:

  • ledukų formelės (aš turiu žuvytės formos, bet tinka bet kokia - net ir ta tradicinė keturkampė);
  • sąvaržėlių (naudojau spalvotas);
  • meškerės su magnetu (turiu nuo kito žaidimo, bet galima pasigaminti prie pagaliuko ar pieštuko siūlu pririšus magnetuką);
  • meškerės su kabliuku (turiu nuo kito žaidimo, bet galima pasigaminti prie pagaliuko ar pieštuko siūlu pririšus išlankstytą sąvaržėlę). 



      Į ledukų formeles įpilkite vandens, tuomet į kiekvieną jų įdėkite po sąvaržėlę, kad dalis jos kyšotų virš vandens. Bent jau kelioms valandoms dėkite į šaldymo kamerą. Kai ledukai sustings, atsargiai juos išimkite, išdėliokite inde ar padėkle ir pradėkite žaidimą. Meškerė su magnetu tinkama mažesniems vaikams (Kasparui jau per paprasta), o su kabliuku reikalauja daugiau jėgų ir susikaupimo, todėl iššūkių netrūko. Reikia parinkti ir tinkamą siūlo ilgį, ir išlaikyti ranką ramiai, ir gerai nusitaikyti. Taip pat galima kartu žuvytes skaičiuoti, rūšiuoti pagal sąvaržėlių spalvas. Jeigu ne itin karšta diena, realu pažaisti ir dar visiškai neištirpus ledukams sudėti juos atgal į šaldymo kamerą kitam kartui. Bus sumažėjusios žuvytės, bet dar tinkamos. Tačiau kam aš tai rašau? Juk galima žaisti kiek norisi ir lengvai pasigaminti vėl. Pirmyn!
      Su ledu žaidimų esu sugalvojusi ir išbandžiusi daugiau, apie tai rašiau čia.




2016-06-27

Eksperimentai su soda vaikams

      Įvairūs eksperimentai yra vienas tų užsiėmimų, kuris visų pirma patinka man pačiai, todėl labai didelės motyvacijos kažką naujo išbandyti su sūnumi ieškoti nereikia. Paprastų eksperimentų su Kasparu esu išbandžiusi ir anksčiau, pavyzdžiui, gaminome balioną raketą ir balionus bombas. Taip pat ne kartą darėme ir bandymą su pienu. Jie tikrai nesudėtingi, įdomūs, paprasti, saugūs ir tinkami nuo kokių dvejų metų. Dabar, kai Kasparas jau paaugęs (3m.8mėn.), smagu išbandyti kažką sudėtingesnio, kur reikia daugiau susikaupimo ir atsargumo. Prisiminti eksperimentus mane įkvėpė vienos šeimos bandymai su sausuoju ledu (pirma, antra ir trečia dalis). Tačiau sausojo ledo gauti nėra paprasta, todėl aš nusprendžiau prisiminti visus savo kažkada matytus eksperimentus su soda ir actu. Tai gerokai paprastesni ingridientai, kurių galbūt net ir dabar rastumėte savo virtuvėje. O džiaugsmo ir nustebimo tikrai netrūks, nes čia vis kažkas šnypščia, sprogsta, pučiasi, didėja, keičiasi, liejasi ir pan.

ĮSPĖJIMAS. Atliekant visus toliau aprašytus eksperimentus nepalikite vaikų vienų, įvertinkite rizikas, nes actas ar kitos naudojamos rūgštys gali sudirginti odą. Saugokite, kad nepatektų į akis. Taip pat gerai apgalvokite, ar jūsų aplinka tinkama tokiems eksperimentams, kad ko nors nesugadintumėte.


 SODOS PUTOS

         Soda - pagrindas visiems čia aprašomiems eksperimentams. Pirmiausia pasiūliau išbandyti patį paprasčiausią eskperimentą, kad Kasparas pamatytų, kas vyksta, kai ji susimaišo su rūgštimi. Yra daug variantų, kaip šį eksperimentą galima pateikti. Tam jums reikės:
  1. Valgomosios sodos;
  2. Rūgšties (vandens ir acto mišinys, vanduo su citrinos rūgštimi, citrinos sultys ir t.t.);
  3. Padėklo (man paprasčiausia, bet galima ir kokiame puode ar indeliuose);
  4. Purkštuko, šaukštelio, pipetės ar kitų priemonių rūgščiam skysčiui dozuoti;
  5. Maistinių dažų (nebūtina)
           Pirmiausia į padėklą įpilkite sodos. Ant jos galite užlašinti maistinių dažų, jeigu juos naudosite. Tuomet pasiruoškite rūgščių skysčių. Aš į purkštuką įpyliau vandens ir acto mišinio. Taip pat bandėme šaukšteliu pilti vandens su ištirpinta maistine citrinų rūgštimi. Kasparas pasiūlė išmėginti ant sodos išspausti citrinos sulčių (puikiai pavyko), dar bandėme raugintų kopūstų sultis, bet jos nesuveikė. Paieškokite su vaikais ir daugiau rūgščių. Ar suveiktų apelsinų sultys? O obuolių? Ar taip pat gerai suputoja skirtingos acto rūšys? Kasparui šis eksperimentas labai patiko. Ypač su purkštuku ir spalvota soda. Išnaudojom visą pakuotę sodos. Taip pat galima daryti šį eksperimentą ir atvirkštine tvarka. Pavyzdžiui, į stiklainėlius su rūgštimi (spalvota arba ne) berti sodos. Įspūdingiausiai atrodo, kai skystis ir putos veržiasi per kraštus. Todėl stiklainėlius įdėkite į kokį nors indą.




    Atlikdami eksperimentus pasikalbėkite su vaikais, kas vyksta susimaišius šioms medžiagoms. Akivaizdžiai bus matomas vienas dalykas - putos. Tačiau susimaišius sodai su rūgštimi, išsiskiria dujos (anglies dioksidas). O tai geriau suprasti ir pamatyti padės kitas eksperimentas.



PRIPŪSK BALIONĄ




Reikės:
  1. Valgomosios sodos;
  2. Baliono;
  3. Plastikinio arba stiklinio butelio;
  4. Piltuvėlio (mes tokio daikto neturime, todėl pasigaminau iš susukto popieriaus) 
  5. Acto ir vandens mišinio (tinka ir vanduo su citrinų rūgštimi, ir grynas actas)
    Įpilkite į butelį savo pasirinktą skystį (aš maišiau vandenį su actu maždaug lygiomis dalimis). Į balioną per piltuvėlį įberkite keletą arbatinių šaukštelių sodos. Kiekį reikėtų rinktis pagal butelio ir baliono dydžius. Kuo daugiau medžiagų naudosite, tuo labiau balionas pūsis. Tačiau įvertinkite, ar pakaks vietos jūsų butelyje ir balione. Geri vaizdiniai šio eksperimento kiekių pavyzdžiai čia. Kai jau viską suruošite, užmaukite balioną ant butelio, laikydami balioną suspaudę taip, kad soda neišbyrėtų. Balioną iškelkite aukštyn virš butelio ir atleiskite ranką,  kad visa soda subyrėtų į butelį. Susimaišius medžiagoms, balionas ims pūstis. Abejoju, ar vaikai apsiribos vienu tokiu bandymu, todėl galite paeksperimentuoti su kiekiais.



SPROGSTANTIS MAIŠELIS



Reikės:
  1. Valgomosios sodos;
  2. Acto ir vandens mišinio;
  3. Plastikinio užsegamo maišelio (delno dydžio);
  4. popierinio rankšluosčio ar tualetinio popieriaus skiautės.
   Tai irgi ne mažiau įspūdingas eksperimentas. Į užsegamą maišelį įpilkite lygiomis dalimis acto ir šilto vandens. Į popierinio rankšluosčio skiautę įvyniokite sodos miltelių (valgomą šaukštą). Tuomet neišberiant sodos ir tą popierinį paketą tvirtai laikant prispaustą prie vidinio maišelio sienelių (kaip Kasparas laiko nuotraukoje), maišelį tvirtai užsekite. Tada kur nors saugioje vietoje (aš rinkausi vonią) atleiskite popierinį paketą nukristi į skystį ir numeskite maišelį. Kai soda susimaišys su skysčiu, maišelis ims pūstis ir, jeigu parinkote pakankamus kiekius medžiagų, sprogs.


ŠOKANČIOS RAZINOS IR RYŽIAI

  Po ankstesnių eksperimentų jau turbūt numanote, kas laukia toliau? Sodos ir rūgšties reakcijos metu susidariusios dujos gali pakelti razinas arba ryžius, kurie paprastame vandenyje tiesiog nuskęsta ant dugno. Tikslius kiekius šiam eksperimentui rasite čia, tačiau aš dariau viską iš akies ir pavyko puikiai.  Galite išbandyti ir su kitomis mažomis, pakankamai lengvomis kruopomis ar mažais makaronais. Kad būtų įdomiau, galima naudoti ir šiek tiek maistinių dažų.

2016-05-22

Moku žaisti - dveji!

     


      Dveji!

     Tiek metų prabėgo nuo mano pirmojo įrašo tinklaraštyje. Ir nors kartais pagalvoju, kad gal nebereikia man to rašymo, tačiau rašau. Gal ne taip dažnai kaip pradžioje, bet stengiuosi, kad dabartiniai įrašai būtų išsamūs, kad juose netrūktų nuorodų į kitus šaltinius, kad nuotraukos būtų kokybiškos ir estetiškos. Dabar jau atrodo tiek darbo įdėta: per daug gaila tiesiog viską pabaigti. Matau, kaip pasikeitė mano sūnus ir jo interesai per tuos dvejus metus ir tai man geriausiai atskleidžia, kiek daug laiko prabėgo. Augindama dukrą pastebiu, kokie visi vaikai yra skirtingi ir kaip įdomu kasdien stengtis juos pažinti. Kai girdžiu pagyras Kasparui dėl tam tikrų jo gebėjimų, visada tokiomis akimirkomis leidžiu sau pasididžiuoti ir pati savimi! Aš tikrai daug laiko jam skyriau pirmaisiais jo gyvenimo metais, kurie yra labai svarbūs. Negaliu atsidžiaugti, kad turėjau tokią galimybę. Tas laikas man buvo nepaprastas. Aš mokiausi ir vis dar mokausi būti mama, draugė, partnerė, mokytoja.

     Nors prabėgo dveji metai, aš tikrai nuoširdžiai vis dar džiaugiuosi dėl kiekvieno savo skaitytojo. Dėl kiekvieno žmogaus, kuris dalinasi mano idėjomis, o svarbiausia - dėl kiekvienos minutės, kurią galbūt įkvėpiau smagiai praleisti su savo vaiku. Nėra geresnių ar blogesnių užsiėmimų, yra laikas ir dėmesys, kurį skiriate savo vaikams. Todėl tikrai nebūtina kiekvieną dieną karštligiškai ieškoti, ką gi čia nuveikus kartu su vaikais. Nebent jums - tėvams - patiems to norėtųsi! Tiesiog raskite veiklos, kuri patiktų jums, tada viskas bus taip natūralu ir paprasta. Nepamirškime šypsotis vaikams, apkabinti juos ir parodyti, koks kartais sudėtingas, bet visada įdomus yra pasaulis.
  
   O dabar priimu sveikinimus ir linkėjimus.

2016-05-11

Būdai mokytis ir žavėtis augalais su vaikais

      Visu savo gražumu atsiskleidęs pavasaris yra pats geriausias metas papasakoti vaikams apie augalus ir parodyti jų grožį. Su savo dukra (6mėn) į lauką dabar einame jos būdravimo metu, todėl irgi nepraleidžiu progos pakelti prie žydinčių vyšnių ar slyvų, taip pat kartu pačiupinėti pirmuosius žiedus ar lapelius. Bėda, kad beveik viskas keliauja į burną, tai reikia atidžiai stebėti. Arba galima sudėti keletą tvirtesnių žiedų į plastikinį užsegamą maišelį - tiks kūdikio tyrinėjimams.
     O su Kasparu (3m. 7mėn) prisimename ir senus užsiėmimus, ir ieškome naujų. Pastarųjų dienų smagiausia augalinė veikla - paveikslai iš žiedų.


   Gėlių paveikslams reikės:
  • nuotraukų rėmelio. Tinka ir paprastas, bet toks dvipusis - daug įdomiau. Savąjį pirkau IKEA.
  • įvairių augalų: tinka lapai, žiedai, pumpurai, šakelės ir t.t.
       Galima įdėti vieną augalą, galima kurti paveikslus iš daugybės skirtingų (tam labiau tiktų didesni rėmeliai). Tai man savotiškai primena sekretus iš mūsų vaikystės. Galimybės beribės. Beje, toks paveikslas ne tik gali papuošti namus, būti puikia dovana, bet ir tinka piešimo užduočiai. Vaikas patogiai viską galės apžiūrėti ir nupiešti savąją plukę ar kitą jūsų pasirinktą augalą. Mes jau bandėme žibutes, plukes, įvairius lapelius, slyvų žiedų šakelę ir pienes. Būtinai po kelių dienų su vaikais pažiūrėkite, kas nutinka su augalais rėmeliuose. Jie labai gražiai sudžiūsta ir tinka naujiems užsiėmimams!
     Tyrinėjant augalus su mažaisiais galite ir tiesiog džiovinti juos tradiciniu būdu - tarp knygos puslapių, galite augalais piešti arba pasigaminti savo medį žodžių pamokoms (pumpuras, lapas, šaka, kamienas ir t.t.). Jeigu jums patinka žaisti ir mokytis iš gamtos, galite dar paskaityti apie mano aprašytus rudens užsiėmimus čia ir čia. Tikrai rasite idėjų visiems metų laikams!
       Ką išbandėte ir pamėgote jūs?

2016-04-08

Pirmieji kūdikio mėnesiai

       Pirmieji kūdikio mėnesiai - be abejonės skirti atrasti vieniems kitus ir megzti prieraišiems ryšiams. Ieškodami informacijos, ką veikti su naujagimiu ir pirmaisiais kūdikystės mėnesiais, rasite patarimus nešioti, myluoti, glostyti, masažuoti, mankštinti, kalbinti, pasakoti, šokdinti ir t.t. Visa tai nepaprastai smagu ir tikrai tuo užsiimkite. O aš iš savo patirties surašysiu dar keletą patarimų, ką veikti su kūdikiu, kuo jį užimti ir sudominti. Tik iš pradžių noriu pabrėžti, kad laikas su naujagimiu ir kūdikiu yra ne tik nepaprastai stebuklingas, bet ne visada ir lengvas, todėl jei nieko su juo specialaus neveiksite, o tiesiog būsite šalia ir tenkinsite jo būtiniausius poreikius - būsite pati geriausia mama savo vaikui. Tačiau jei nors akimirką imsite nuobodžiauti arba norėsite išsiblaškyti, išbandykite ką nors iš mano pasiūlymų. Specialiai nerašau kažkokio specialaus amžiaus, nuo kokio mėnesio ką daryti. Manau, užtenka ir šiaip visokių normų, į kurias mažylius visi bando sutalpinti.
  • Juoda/balta. Tai galėtų būti kodinis pavadinimas įvairių daiktų, kurie naudingi pirmaisiais kūdikio mėnesiais. Manau, lengviausia kontrastus kūdikio regai gerinti pasitelkti ten, kur jį pervystote. Aš iš vilnos rutuliukų gaminau pakabinamą žaislą. Galima tiesiog atsispausdinti jau paruoštų nemokamų paveikslėlių, galima kažką piešti patiems arba kabinti nespalvotų nuotraukų, o gal įrėminti gražių juodai-baltų plakatų. Taip pat pasitelkite kontrastingų spalvų medžiagas, užuolaidas ir pagalves.
  • Knygos. Taip, knygos kūdikiams. Skaitykite garsiai šalia savo mažylių nuo pat gimimo - taip daryti, remdamiesi moksliniais tyrimais, ragina Jungtinių Amerikos Valstijų pediatrai. Lengviausia tai padaryti, kai šalia auga vyresni vaikai, nes jiems skaitomas knygas girdi ir kūdikiai. Tačiau net jei auginate savo pirmagimį, pasistenkite skaityti garsiai šalia jo. Pasirinkite laiką, kai vaikas gerai nusiteikęs arba, pavyzdžiui, įsitaisęs nešioklėje. Skaityti galite ir nebūtinai kažką vaikiško, o tai - kas įdomaus jums. Na, o kai jūsų kūdikis nulaiko galvytę ir gulinėja ant pilvuko, rodykite jam paveikslėlių knygas. Čia vėl gi galima pasitelkti juoda-baltus paveikslėlius ar kitas kontrastų principu išleistas knygas, tačiau aš mielai rodau ir šiaip įvairias knygas su gyvūnų, vaikų, žmonių nuotraukomis arba net meno albumus. Aš jokiu būdu nesakau, kad taip jūs išauginsite menininkus, tačiau kodėl gi nelavinus jų regėjimo žiūrint į ką nors gražaus? Be to, jums nereiks nieko pirkti, tiesiog pasidairykite po savo knygų lentyną.


  • Žaislų stovas. Mano manymu, tai vienas geriausių žaislų, kurį galima pasigaminti. Tai bus nuolat besikeičiantis ir įvairiems užsiėmimams pritaikomas daiktas.
  • Lavinimo kilimėliai. Ne, aš neraginu pirkti brangiai kainuojančių, dažniausiai įkyrių spalvų, parduotuvinių lavinimo kilimėlių. Jeigu mokate (nors čia įgūdžių reikia minimalių) galite pasisiūti tokį, tokį arba tokį. Jei nenorite imtis didesnių siuvimo projektų, prie kokio nors jūsų turimo pleduko kraštų tiesiog prisiūkite keletą neilgų raištelių. Ar jie tik mano vaikams įdomiausia dalis visuose žaisluose? Arba dar paprasčiau - tiesiog gerai apžiūrėkite savo spintą: patalynę, rankšluosčius ar net drabužius. Tikrai rasite skirtingų spalvų ar net faktūrų medžiagų. Jos puikiai tiks! Aš vis ką nors pakaitaliodavau Agotai, kai ji gulinėdavo ant pilvo, kad nenuobodžiautų. Dabar, kai ji jau šliaužia, tokie patiesalai jai kelis kartus pagreitina kelią iki norimų daiktų, nes grindimis tiesiog čiuožia.
  • Veidrodžiai.  Didelį veidrodį rasite kiekviename kūdikio kambaryje, kuris įrengtas vadovaujantis Montessori idėjomis. Aš nieko specialiai namuose nedariau. Tačiau turime spintą su didelėmis veidrodinėmis durimis. Kartais Agota gulinėdavo ant žemės arba gultuke šalia jų, taip pat aš turiu skirtingo dydžio veidrodėlių, kuriuos pirkau Kasparo žaidimams. Juos taip pat sustatydavau toliau nuo jos kaip kad nuotraukoje su knygele. Taip pat rodydavau tokius veidrodėlius, pasiguldžius ją ant kelių arba gulėdama ant žemės šalia, iškėlusi į viršų. Kaip jai patikdavo! Kai fotografavau, išdėliojau veidrodėlius ant žemės, bet taip saugu tik tokiu atveju, jei kūdikis neima veidrodėlių į rankas. Taigi turbūt beveik niekada? Prisipažįstu, kad tai kompozicija labiau nuotraukai.



  • Medžiaga. Su paprastu vystyklu, medžiagos gabalu ar skarele galima sugalvoti nemažai užsiėmimų įvairaus amžiaus vaikams. Su pačiais mažiausiais smagiausia žaisti slėpynių. Užsidenkite patys ir staiga pasirodykite arba jeigu vaikas neprieštarauja šviesių spalvų vystyklų, uždenkite jo veidą, tada atitraukite. Svarbu, rodyti įvairias emocijas ir kalbėti. Aš vystyklą užmetu ir ant mūsų žaislų stovo, Agotai labai patinka jį visaip traukinėti ir labai apsidžiaugia, kai pavyksta numesti.
  • Šešėliai. Tai pastebėjau tiesiog būdama su kūdikiu namie. Kai jie pradeda atidžiau stebėti aplinką, akylai stebi ir šviesą, ir šešėlius, krintančius pro langą. Todėl kartais specialiai saulėtą dieną paieškau tokių vietų namie, kur ant grindų arba ant sienos krenta šviesa. Kartais užtenka tiesiog jos, kartais prireikia ir kokių nors daiktų arba rankų ir pirštų. Jeigu jums neįdomu rodyti bet ko, galite pasimokyti ir tam tikrų kombinacijų gyvūnų šešėliams rodyti. Garantuoju, tikrai pravers ateityje, kai vaikas paaugs. 
  • Muzika. Be abejo, klausytis muzikos su kūdikiu naudinga. Tačiau gal patys mokate groti kokiu nors instrumentu? Būtų puiki proga prisiminti. Aš nemoku, todėl tiesiog pašvilpauju, pabarškinu arba paskambinu vyresnėlio muzikiniais žaislais, kai užkliūva akis. Taip pat su vyresniais vaikais galite surengti ir koncertą kūdikiui. Video galite peržiūrėti mano FB paskyroje.


  • Dainelės-žaidimai. Tai įvairios dainelės ar pasakojimai, kurių metų įtraukiamas ir lytėjimas arba kiti judesiai. Aš žinau vieną kitą, kurios pasiteisino su Kasparu, tai ir Agotai dabar jas dainuoju. Iš mano vaikystės, gal ir jūs prisimenate: "Katu katu katutes, keps močiutė bandutes, šitokio didumo, šitokio skanumo". Dainuojant reikia ploti arba vaiko rankytėmis arba prie jo krūtinės, rodyti dydį bandelės rankomis, o skanumą - glostant pilvą. Taip pat dar man įstrigusį į atmintį, paprasta ir smagi: "Lipo voras per kojytę, lipo voras per pilviuką, lipo voras per veiduką, užlipo ant galvytės, o ten lijo, lijo, lijo ir.... voras nukrito". Sakant šiuos žodžius, reikia pirštais imituoti ėjimą per tai, ką tuo metu minime žodžiu (koja, pilvas, veidas). Kai kalbame apie lietų, pirštais vaizduoti lietaus lašelius ant galvos, o  "nukritimas" - glostanti ranka slysta per visą kūną. Aš įsivaizduoju, kad panašių dainelių galima išmokti iš aktorės ir mamos Kristinos Savickytės


2016-03-22

Nepirkime žaislų kūdikiams

       Aš nesu kategoriška ir neraginu vaikų auginti be žaislų, tačiau yra kur kas svarbesnių dalykų kur investuoti pinigus turint mažylį. Tačiau turbūt esate girdėję, kad yra žmonių, kurie visiškai neperka žaislų vaikams. Kad per didelis žaislų kiekis vaikams trukdo žaisti (kartu koncentruoti dėmesį ir mokytis), rodo ir moksliniai tyrimai. Tokio vartojimo auginant vaikus turbūt nebuvo niekada anksčiau. Tai verčia susimąstyti. Aš raginčiau bent jau pirmaisiais vaiko metais žaislų pirkti kuo mažiau. Tai įkvėps ir tėvus ieškoti būdų ugdyti, lavinti ir svarbiausia - bendrauti su mažyliu. Pripažinkime, kad didžiąją dalį žaislų perkame todėl, kad jie patinka mums patiems, o ne todėl, kad jie būtini vaikui. Žinoma, tai irgi nėra kažkaip blogai. Juk smagu! Kai Kasparas buvo kūdikis, sutarėme su vyru nupirkti jam žaislą, kurį saugosime kaip atsiminimą iš jo vaikystės. Taip pat padarėme ir su Agota. Ir tie žaislai man visada bus brangūs, išsiskiriantys iš kitų. O jų mūsų namuose tikrai yra. Tačiau iš esmės jie - dovanoti arba atiduoti kitų žmonių.
           Smagiausia, kad didžiąją dalį žaislų nesunkiai galima pasigaminti. Aš jau rašiau apie kabantį žaislą, kurį gaminau savo dukrai. Šįkart papasakosiu apie žaislų stovą, kurį išsaugojau nuo Kasparo kūdikystės. Jį gamino mano tėtis.


             Priešistorė paprasta. Tokio žaislo užsimaniau aš, matydama, kaip Kasparas, būdamas kelių mėnesių, žaidžia su panašiu mūsų jogos užsiėmimuose. Tada ieškojau panašaus pirkti ir viskas, ką radau buvo IKEA (jos tuo metu Lietuvoje nebuvo) arba plastmasinis daiktas už kelis šimtus litų. Prirodžiau tėčiui kaip tokie daiktai atrodo ir palikau su mintimi "o gal ką nors sugalvosi". Ir jis sugalvojo! Šis mūsų stovas pagamintas iš nereikalingų metalinės kėdės kojų. Čia prireikė ir kelių pavirinimų, nes padarytas jis taip, kad lengvai išsiardytų ir neužimtų daug vietos. Neseniai radau pasakojimą, kaip tėvai gamino kažką panašaus iš medžio. Apsidairykite namuose, apgalvokite, ką galite panaudoti ir kokių gabumų turite jūs patys ir artimieji. Įtraukite juos, juk vaikui užauginti reikia viso kaimo.
           Šis žaislas neįtikėtinas. Pririšti ar kitaip pritvirtinti galima ką tik nori ar turi. Mano abu vaikai labiausiai mėgsta kamuolius. Nuotraukoje pakabintas minkštas kamuolys su varpeliu viduje. Naudojome šį stovą ir kai Kasparas ėmė vaikščioti, galima iš jo padaryti nedidelę palapinę. Taip pat patogu pastatyti ir šalia gultuko, tada nereikia vis paduoti nukritusio žaisliuko, nes kūdikis sugeba pasiimti pats. Tai tampa jam tikru iššūkiu. Įveikiamu! Kasparas (3,5m.) ir dabar, beje, jį panaudoja savo fizinei mankštai (atlaiko jo karstymusis) ar kitoms fantazijoms.