Tėtis. Gyvatė.

Tikrai nieko nepadėjau, tik primindavau, kad reikia piešti ant popieriaus, o ne ant stalo!

     

     Ar nepamiršot, kad šiandien reikia sveikinti tėčius? Mes su Kasparu tam ruošiamės dar penktadienį. Gaminome kartu atvirutę. Tradiciškai taip. Aš griežtai prisidėjau tik prie raidinio indėlio (nuotraukoje nesimato, nes kitoje pusėje), spalvas palikau jam. Naudojome vandeninius dažus ir flomasterius.

     Tačiau šiandien noriu papasakoti ne apie atviručių gamybą, o aprašyti rankdarbį vaikui ir tėčiui. Tai nedidelis, bet smagus žaislas, kurį galima traukti einant paskui save.

Mes vadiname šį žaislą gyvatėlę, gal jums primins kažką kita?

     Be abejo, šį žaislą galima gaminti nebūtinai su tėčiu, bet mūsų namuose taip nutiko, kad šio rankdarbio ėmėsi vyrai. O aš trumpai aprašysiu.

KAMŠTINEI GYVATĖLEI REIKĖS:

• kamščių nuo vyno butelių;
• ylos;
• peilio;
• siūlo ir adatos jam;
• dažų ar flomasterių dekoravimui.

    Eiga, manau, aiški iš nuotraukos. Kamščius supjaustykite į mažesnes dalis. Siūlau pasinaudoti šiuo patarimu: prieš darant rankdarbius iš kamščių, 10min pamirkyti juos karštame vandenyje. Aš sužinojau apie tai vėliau, todėl keletas kamščių sutrupėjo. Vieną kamštį pasilikite gyvatėlės galvai, jį apipjaustykite, kad būtų į tai panašu. Visose kamštinėse dalyse su yla padarykite skylutę siūlui praverti, o tada jį praverkite adata. Priekyje palikite siūlą tokio ilgio, kad vaikui būtų patogu gyvatėlę traukti paskui save. Išpieškite galvą ir ką nors daugiau, jei norite. Prie to sėkmingai gali prisidėti ir vaikas.

AMŽIUS. Toks žaislas patiks vaikui, kuris jau vaikšto, nes gyvatėlę galima traukti paskui save, ji smagiai juda. Vyresni vaikai galėtų tokią gyvatėlę padaryti savarankiškai.

KAIP MUMS SEKĖSI. Ir tėčiui, ir Kasparui smagu buvo tuo užsiimti. Dabar gyvatėlė keliauja su mumis net ir toli nuo Lietuvos. Ne kasdien, bet vis pažaidžia. Galima skaičiuoti jos dalis arba leisti improvizuoti vaikui!