|
Kaip dažniausiai gaminu naminius dažus, jau esu rašiusi anksčiau. Trumpai - tai jogurtas ir maistiniai dažai. |
Jau esu užsiminusi, kad Kasparas nėra didelis piešimo entuziastas, bet stengiuosi jį tuo sudominti. Dabar jau kartais pats pasako, kad norėtų piešti ir pats renkasi priemones. Tuo labai džiaugiuosi. Jo piešimas netrunka valandas ir dar dažnai nori, kad kažkas pieštų kartu su juo, bet tikrai pastebiu, kad pradeda tuo mėgautis ir džiaugiasi rodydamas, ką nupiešė.
|
Piešti galima ir lauke! Netgi dažnai paskui mažiau tvarkymo. |
Pagrindiniai patarimai, kuriuos esu įsidėmėjiusi aš - nekritikuoti vaiko piešimo, neprimesti jam savo požiūrio ir taisyklių. Savo savaitės skaitiniuose esu pasidalinusi
psichologo Vyčio Valantino straipsniu apie ikimokyklinuko piešinius. Tikrai atsako į daugelį klausimų.
Na, o tam, kad piešimas būtų įdomus, stengiuosi vis išbandyti įvairias priemones ir taktikas. Surašysiu, ką esame išbandę ir kas mums pasiteisino:
- Stengiamės išbandyti įvairias piešimo priemones: pieštukus, flomasterius, vaškines ir pastelines kreideles, aliejinius ir kitokius dažus (tepamus, spaudžiamus, purškiamus ir t.t.), skirtingų dydžių ir formų teptukus, įvairius spalvotus klijus ir blizgučius, markerius, tušinukus ir t.t. Pastebėjau, kad kai buvo mažesnis, Kasparui lengviau buvo piešti su šiek tiek storesniais flomasteriais ir kreidelėmis. Taip pat jam pradžioje buvo įdomu matyti ryškius savo piešinius, todėl dažniau rinkdavosi flomasterius nei pieštukus, nes iki kokių turbūt pusantrų metų būdavo labai susikoncentravęs į pieštuko laikymą, todėl piešimo žymės pieštukais būdavo vos matomos.
|
piešti su tokiais voleliais - tikras smagumas. |
- Piešimo paviršius turi būti didelis. Piešti mažuose blonknotuose ar lapeliuose galima kur nors restorane ar laukiant pas gydytoją, bet namuose, pastebėjau, kad jam kur kas įdomiau piešti ant didžiulių kartoninių dėžių, jų lakštų, popierinių maišelių, ilgų popieriaus ritinėlių, tapetų ritinėlių ir pan. O piešiant pirštų dažais (paprastai lengvai nuplaunami, štai aš dažnai darau juos pati pagal šį receptą) pasiryžau leisti vaikams išmėginti piešti ant baldų arba langų. Taip, tvarkymo po to netrūksta, bet smagumo tikrai daug, ypač jei tokių piešėjų ne vienas namuose. Beje, nepastebėjau, kad kartą dažais piešęs ant stalo, paskui visada norėtų piešti tik taip. Taip pat ateityje dar mums reikėtų išmėginti piešti ir ant įvairių akmenukų, medžių lapų ar kitų gamtoje randamų daiktų.
|
Va, kai piešia ne vienas vaikas, tikrai galima nueiti į šalį. Tik va tuomet ir radau juos piešiančius ant baldų ir langų. |
- Pastebėjau, kad Kasparui nepatinka piešti atsisėdus prie stalo, ypač kai buvo mažesnis. Geriausia atsistojus prie nedidelio staliuko arba prigulus-prisėdus ant žemės. Dabar (2m 2mėn) atsisėda ir prie savo mažo staliuko, tačiau su mažesniais vaikais tikrai siūlyčiau taip neriboti jų judėjimo. Dar pabandykite ir kažką panašaus į molbertą (jei neturite tikro). Aš atradau, kad Kasparui labai patinka piešti ant dušo sienų priklijuotuoe lapuose. Tvarkytis po to tikrai nesunku, o smagumo vaikui daugiau.
- Įtraukite į piešimo užsiėmimus ir įvairias liniuotes (apie tai jau esu rašiusi), drožtukus, trintukus, antspaudukus. Turėkite įvairių dėžučių ar pieštukinių, kuriuose būtų sudėtos priemonės. Kasparui patinka dėlioti pieštukus ar kreideles į dėžutes, pasiimti kažką, kai kur nors keliaujame. Taip pat įsitikinkite, kad vaikas, norėdamas piešti, pats galėtų pasiekti tam tikras priemones. Bent jau tas, kurios nėra labai teplios, kad vieną dieną nerastumėte dažų dėmių ar margų sienų, jeigu jums tai svarbu.
- Stengiuosi visada branginti vaiko piešinius. Jeigu kažką nupiešia dieną, pasiūlau pasidėti ir vakare parodyti iš darbo grįžusiam tėčiui. Kartais aš pamirštu apie tuos piešinius, bet jis prisimena pats, o tada labai emocionaliai pasakoja ir rodo. Jeigu turite galimybę pakabinkite darbus matomoje vietoje. Aš dalį darbų kaupiu spintelėje, kartais susėdame jų apžiūrėti, aptarti. Siūlau pasisemti įkvėpimo čia, kaip vaikų darbus galima kaupti, eksponuoti ir išsaugoti.
|
Čia kokio pusmečio senumo piešinys. |
- Kai tik atsiranda kokia nors proga, pasiūlau Kasparui nupiešti piešinį ar atviruką dovanų. Pavyzdžiui, tėvo dienai, draugų gimtadieniams arba linkėjimą močiutei, kuri toli. Tikiuosi, kad tai moko nematerialumo ir vertinti žmogaus darbą.
- Į piešimą stengiuosi pažvelgti ir kiek kitaip - tarkime, parodau, kad galima piešti kruopomis arba vandeniu. Arba piešimams naudojame magnetinę lentą, kuri Kasparui pastaruoju metu labai patinka. Labai pasiteisino mums ir piešimas kreida. Galima tai daryti lauke
arba įsigyti specialią lentą. Aš esu pagaminusi ją iš seno stalčiaus.
Reikės dar tai aprašyti :)
- Piešimą paverskite žaidimu. Tą tikrai galima daryti ir su pačiais mažiausiais. Pamenu, pusantrų metų Kasparui labai patikdavo gauti kokią nors užduotį, pavyzdžiui "nupiešk mamą", "nupiešk paukštį" ir t.t. Tuomet aš po piešiniu užrašydavau, kas tai yra. Taip pat Kasparui patiko ir piešimas su paruoštukais, kai ant lapo būdavo įvairių figūrų, o iš jų galima nupiešti kažką naujo. Kurį laiką, jei tik imdavomės popieriaus ir pieštukų, nuolat prašydavo ir kito žaidimo - apibrėžti ant popieriaus jo rankas ar pėdas. Mėgindavo ir pats tai daryti su savo arba kitų galūnėmis. Taip pat galite mokytis apvedžioti ir daiktus. Kol kas ši užduotis Kasparui tikrai nelengva. Taip pat smagus žaidimas, kai keli žmonės piešia viename lape pasikeisdami: kiekvienas po žymę kurdami bendrą piešinį. Su mažaisiais galima spėlioti, kokios spalvos kreidele ar flomasteriu nupiešta ant popieriaus.
|
Žaidimas, kurio esmė - atspėti, kokia kreidele nupiešta kiekviena žymė. |
- Pieškite kartu. Dažnai tenka skaityti ar girdėti tėvų skundus, kad vaikas neužsiima vienas. O kaip kitaip jis supras, kad tai smagu, jei jūs visada piešti paliksite jį vieną? Pradžioje piešiant yra tiek daug ką parodyti vaikui. Mėgaukitės tuo. Be to, pastebėjau, kad piešimas puikiai ramina prieš miegą.
Mano Karolis taip pat nuo mazens piesia, o jo menas prasidejo nuo sienu :) dabar jau paaugo, tai labiausiai domina ivairiausi dazai arba magnetine piesimo lenta ant kurios piesiniai keiciasi bent kelis katrus i diena. manau, kad tai labai geras saviraiskos budas ir tikrai kiekvienam vaikui patinka piesti, ypac maziems.
AtsakytiPanaikintioi,maniskis ne tik ant sienu, bet sugebejo net minksta kampa https://www.leojar.lt/61-minksti-baldai- apipiesti, ko pasekoje turime progą atsinaujinti. Labai džiaugiuosi, kak kol maziukas yra, neprikome labai brangiu baldu, iekojome pigesnio varianto, kad paaugus vaikiukui galetume ramia sazine pasikeisti.
AtsakytiPanaikintimaniškio nereikėjo skatinti, kai įrengėm jam kambarį ir turėjo atskiras erdves miegui, žaidimams, tai ir piešti ant savo stalelio buvo jokių problemų https://www.patoguspirkimas.lt/lt/vaiku-kambario-baldai.html
AtsakytiPanaikintipas mus namuose visuomet yra popieriaus, nes daug spausdinam, o ir esam popieriau daug užsipirkę iš eurobiuras.lt, tai vaikas žino, kad visada gali pasiimti popierių ir piešti
AtsakytiPanaikintiAčiū! Toks rimtas darbas atrodo :)
AtsakytiPanaikinti