Pirmieji kūdikio mėnesiai - be abejonės skirti atrasti vieniems kitus ir megzti prieraišiems ryšiams. Ieškodami informacijos, ką veikti su naujagimiu ir pirmaisiais kūdikystės mėnesiais, rasite patarimus nešioti, myluoti, glostyti, masažuoti, mankštinti, kalbinti, pasakoti, šokdinti ir t.t. Visa tai nepaprastai smagu ir tikrai tuo užsiimkite. O aš iš savo patirties surašysiu dar keletą patarimų, ką veikti su kūdikiu, kuo jį užimti ir sudominti. Tik iš pradžių noriu pabrėžti, kad laikas su
naujagimiu ir kūdikiu yra ne tik nepaprastai stebuklingas, bet ne visada
ir lengvas, todėl jei nieko su juo specialaus neveiksite, o tiesiog
būsite šalia ir tenkinsite jo būtiniausius poreikius - būsite pati
geriausia mama savo vaikui. Tačiau jei nors akimirką imsite nuobodžiauti arba norėsite išsiblaškyti, išbandykite ką nors iš mano pasiūlymų. Specialiai nerašau kažkokio specialaus amžiaus, nuo kokio mėnesio ką daryti. Manau, užtenka ir šiaip visokių normų, į kurias mažylius visi bando sutalpinti.
- Juoda/balta. Tai galėtų būti kodinis pavadinimas įvairių daiktų, kurie naudingi pirmaisiais kūdikio mėnesiais. Manau, lengviausia kontrastus kūdikio regai gerinti pasitelkti ten, kur jį pervystote. Aš iš vilnos rutuliukų gaminau pakabinamą žaislą. Galima tiesiog atsispausdinti jau paruoštų nemokamų paveikslėlių, galima kažką piešti patiems arba kabinti nespalvotų nuotraukų, o gal įrėminti gražių juodai-baltų plakatų. Taip pat pasitelkite kontrastingų spalvų medžiagas, užuolaidas ir pagalves.
- Knygos. Taip, knygos kūdikiams. Skaitykite garsiai šalia savo mažylių nuo pat gimimo - taip daryti, remdamiesi moksliniais tyrimais, ragina Jungtinių Amerikos Valstijų pediatrai. Lengviausia tai padaryti, kai šalia auga vyresni vaikai, nes jiems skaitomas knygas girdi ir kūdikiai. Tačiau net jei auginate savo pirmagimį, pasistenkite skaityti garsiai šalia jo. Pasirinkite laiką, kai vaikas gerai nusiteikęs arba, pavyzdžiui, įsitaisęs nešioklėje. Skaityti galite ir nebūtinai kažką vaikiško, o tai - kas įdomaus jums. Na, o kai jūsų kūdikis nulaiko galvytę ir gulinėja ant pilvuko, rodykite jam paveikslėlių knygas. Čia vėl gi galima pasitelkti juoda-baltus paveikslėlius ar kitas kontrastų principu išleistas knygas, tačiau aš mielai rodau ir šiaip įvairias knygas su gyvūnų, vaikų, žmonių nuotraukomis arba net meno albumus. Aš jokiu būdu nesakau, kad taip jūs išauginsite menininkus, tačiau kodėl gi nelavinus jų regėjimo žiūrint į ką nors gražaus? Be to, jums nereiks nieko pirkti, tiesiog pasidairykite po savo knygų lentyną.
- Žaislų stovas. Mano manymu, tai vienas geriausių žaislų, kurį galima pasigaminti. Tai bus nuolat besikeičiantis ir įvairiems užsiėmimams pritaikomas daiktas.
- Lavinimo kilimėliai. Ne, aš neraginu pirkti brangiai kainuojančių, dažniausiai įkyrių spalvų, parduotuvinių lavinimo kilimėlių. Jeigu mokate (nors čia įgūdžių reikia minimalių) galite pasisiūti tokį, tokį arba tokį. Jei nenorite imtis didesnių siuvimo projektų, prie kokio nors jūsų turimo pleduko kraštų tiesiog prisiūkite keletą neilgų raištelių. Ar jie tik mano vaikams įdomiausia dalis visuose žaisluose? Arba dar paprasčiau - tiesiog gerai apžiūrėkite savo spintą: patalynę, rankšluosčius ar net drabužius. Tikrai rasite skirtingų spalvų ar net faktūrų medžiagų. Jos puikiai tiks! Aš vis ką nors pakaitaliodavau Agotai, kai ji gulinėdavo ant pilvo, kad nenuobodžiautų. Dabar, kai ji jau šliaužia, tokie patiesalai jai kelis kartus pagreitina kelią iki norimų daiktų, nes grindimis tiesiog čiuožia.
- Veidrodžiai. Didelį veidrodį rasite kiekviename kūdikio kambaryje, kuris įrengtas vadovaujantis Montessori idėjomis. Aš nieko specialiai namuose nedariau. Tačiau turime spintą su didelėmis veidrodinėmis durimis. Kartais Agota gulinėdavo ant žemės arba gultuke šalia jų, taip pat aš turiu skirtingo dydžio veidrodėlių, kuriuos pirkau Kasparo žaidimams. Juos taip pat sustatydavau toliau nuo jos kaip kad nuotraukoje su knygele. Taip pat rodydavau tokius veidrodėlius, pasiguldžius ją ant kelių arba gulėdama ant žemės šalia, iškėlusi į viršų. Kaip jai patikdavo! Kai fotografavau, išdėliojau veidrodėlius ant žemės, bet taip saugu tik tokiu atveju, jei kūdikis neima veidrodėlių į rankas. Taigi turbūt beveik niekada? Prisipažįstu, kad tai kompozicija labiau nuotraukai.
- Medžiaga. Su paprastu vystyklu, medžiagos gabalu ar skarele galima sugalvoti nemažai užsiėmimų įvairaus amžiaus vaikams. Su pačiais mažiausiais smagiausia žaisti slėpynių. Užsidenkite patys ir staiga pasirodykite arba jeigu vaikas neprieštarauja šviesių spalvų vystyklų, uždenkite jo veidą, tada atitraukite. Svarbu, rodyti įvairias emocijas ir kalbėti. Aš vystyklą užmetu ir ant mūsų žaislų stovo, Agotai labai patinka jį visaip traukinėti ir labai apsidžiaugia, kai pavyksta numesti.
- Šešėliai. Tai pastebėjau tiesiog būdama su kūdikiu namie. Kai jie pradeda atidžiau stebėti aplinką, akylai stebi ir šviesą, ir šešėlius, krintančius pro langą. Todėl kartais specialiai saulėtą dieną paieškau tokių vietų namie, kur ant grindų arba ant sienos krenta šviesa. Kartais užtenka tiesiog jos, kartais prireikia ir kokių nors daiktų arba rankų ir pirštų. Jeigu jums neįdomu rodyti bet ko, galite pasimokyti ir tam tikrų kombinacijų gyvūnų šešėliams rodyti. Garantuoju, tikrai pravers ateityje, kai vaikas paaugs.
- Muzika. Be abejo, klausytis muzikos su kūdikiu naudinga. Tačiau gal patys mokate groti kokiu nors instrumentu? Būtų puiki proga prisiminti. Aš nemoku, todėl tiesiog pašvilpauju, pabarškinu arba paskambinu vyresnėlio muzikiniais žaislais, kai užkliūva akis. Taip pat su vyresniais vaikais galite surengti ir koncertą kūdikiui. Video galite peržiūrėti mano FB paskyroje.
- Dainelės-žaidimai. Tai įvairios dainelės ar pasakojimai, kurių metų įtraukiamas ir lytėjimas arba kiti judesiai. Aš žinau vieną kitą, kurios pasiteisino su Kasparu, tai ir Agotai dabar jas dainuoju. Iš mano vaikystės, gal ir jūs prisimenate: "Katu katu katutes, keps močiutė bandutes, šitokio didumo, šitokio skanumo". Dainuojant reikia ploti arba vaiko rankytėmis arba prie jo krūtinės, rodyti dydį bandelės rankomis, o skanumą - glostant pilvą. Taip pat dar man įstrigusį į atmintį, paprasta ir smagi: "Lipo voras per kojytę, lipo voras per pilviuką, lipo voras per veiduką, užlipo ant galvytės, o ten lijo, lijo, lijo ir.... voras nukrito". Sakant šiuos žodžius, reikia pirštais imituoti ėjimą per tai, ką tuo metu minime žodžiu (koja, pilvas, veidas). Kai kalbame apie lietų, pirštais vaizduoti lietaus lašelius ant galvos, o "nukritimas" - glostanti ranka slysta per visą kūną. Aš įsivaizduoju, kad panašių dainelių galima išmokti iš aktorės ir mamos Kristinos Savickytės.
