Rudens gėrybės ir vaikų žaidimai

    Savo paskyroje Facebook jau priminiau įrašą apie rudens užsiėmimus iš praėjusių metų. Šiemet, kai namuose visiškai kitoks žaidėjas ir mokinys, mūsų užsiėmimai irgi kitokie. Turiu prisipažinti, kad manęs visiškai nežavi įvairūs darbeliai iš daržovių, kaštonų, gilių ir lapų tema "Dėdė rudenėlis" arba "Sodo kraitė". Dar iš savo mokyklos laikų pamenu, kad jie mažai daliai vaikų teikdavo džiaugsmo, o dažniausiai visas cukinijas paversti kažkuo tekdavo tėvams. Galbūt kažkada tai sudomins Kasparą arba mane pačia, bet kol kas randu kitų - mums abiems - įdomesnių užsiėmimų.

• Lapai ir spalvos bei dydžiai. Šis užsiėmimas labai tinka pasivaikščiojimams kur nors lauke. Pradžioje susitarkite, ko visi ieškosite. Pavyzdžiui, kas suras raudoniausią lapą. Tuomet keliaukite ir dairykitės aplink, o radę lyginkite tarpusavyje ir rinkite lapą nugalėtoją.

• Kaštonai ir raidės. Tinka ir riešutai arba gilės. Taip pat galima mokytis skaičių arba šiaip nupiešti įvairių linijų, kurias vaikas turėtų atkartoti. Mes mokėmės balses, tiksliau specialiai niekaip jų neprašiau išmokti, tiesiog nupiešiau būtent balses ir kai paklausdavo, kokia čia raidė, atsakydavau.

 

• Riešutų lukštenimas. Su mūsų prietaisų Kasparui (3m. 1mėn) savarankiškai pavyksta lukštenti lazdyno riešutus, o didesni (graikiniai) yra per kieti jo jėgoms. Vaikai virtuvėje dažniausiai yra gera mintis, o riešutų lukštenimas lavina daugelį įgūdžių. Beje, Kasparas riešutų pats nemėgsta, bet noriai vaišina kitus.

 

 

•  Kaštonų lenktynės. Čia ta pati margučių ridenimo idėja, kurią šįkart panaudojome žaisdami su kaštonais. Galima stebėti, kaip skirtingo dydžio ir formų kaštonai skirtingai rieda, mes dar tai pavertėme ir žaidimu: kas toliausiai nuridens kaštoną. Mūsų kaskada buvo iš žaislų dėžės ir jos dangčio, bet tinka visokiausi variantai.

•  Lapų piešiniai. Esmė paprasta - lapą pakišti po ne itin storu popieriumi ir toje vietoje intensyviai spalvinti, kol išryškėja lapo kontūrai. Su aliejinėmis kreidelėmis mums nepavyko, bet su spalvotais pieštukais - visai neblogai, tik nuotraukose sunkiai matosi.

 

•  Kankorėžių antspaudai. Plastilinas yra mano mėgstama priemonė (naminio receptas čia). Šįkart jį sugrupavau su kankorėžiais. Įvairių daiktų įspaudus mes jau esame tyrinėję, todėl Kasparas pats šiam užsiėmimui viską paruošė ir išbandė. Tiesa, galiausiai viskas virto laisvu, kūrybišku žaidimu.

 

•  Daiginimas. Galima daiginti kaštonus ir giles, stebėti, kaip jie išleidžia daigus, kur greičiau sudygsta - žemėje ar vandenyje. Tai gali tapti mažu moksliniu kiekvieno ryto stebėjimu, o gal paskui ir pasodinsite kur nors savo medį kartu su vaiku?

 

Fotoistorijos: spalvų žaidimai

       Mokytis spalvų - iš tikrųjų nesimokyti kaip ir daugelio kitų dalykų su vaikais. Betvarkydama nuotraukas radau štai tokias mūsų spalvų istorijas. Kai kurios nuotraukos - jau metų senumo. Neįtikėtinai bėga laikas. Jeigu aplinkoje bus spalvotų daiktų, jeigu į juos atkreipsite vaiko dėmesį ir kalbėsitės, neabejoju, kad tikrai vaikas išmoks: ir atskirti, ir pavadinti. Pradžioje, Kasparas spalvų pavadinimus sakydavo angliškai. Gyvenome ne Lietuvoje, o pripažinkime, kad lietuviški spalvų pavadinimai gerokai sunkesni. Nors jau kurį laiką anglų kalbos negirdi, tas angliškas spalvas pamena iki šiol. O aš nepaliauju žavėtis dar ir tuo, kad su vaiku užtenka kelis kartus ką nors padaryti, pavyzdžiui, sugrupuoti skirtingus daiktus pagal spalvas, o jis tai atsimena ir paskui pats susikuria netikėčiausių žaidimų. Praėjusį kartą, kai piešėme ir guašu, ir akvarele, Kasparas (3m.) sudėliojo guašo buteliukus ant akvarelės pagal spalvas. "Va taip turi būti" - pasakė man.

       Internete netrūksta idėjų apie specialius žaidimus spalvų mokymuisi, tačiau iš tikrųjų gi nieko specialaus nereikia. Nuotraukos įkvėpimui.