Ką pasiūlyti traukinių mylėtojams

          Kasparas praktiškai kiekvieną rytą pabudęs pasakoja, kad sapnavo traukinius. Štai man vienas linksmesnių dialogų ryte:

- Ką šiandien sapnavai?

- Boružėlę.

- Ooo.. kažkas naujo!

- ... važiavo vagone.

        Viskas prasidėjo nuo medinių traukinukų, kuriais žaidė radęs kur nors svečiuose, "Ikea" parduotuvėje arba restorane "Vapiano". Jam taip patiko, kad nusprendėme nupirkti vieną rinkinį. Dabar turime dar kelis traukinukus ir kitų gamintojų. Nerealiausia, kad dauguma jų gaminami pagal vienodą standartą, todėl bėgiai ir ratukai yra vienodo pločio. Dabar turime ir vieną su pakraunama baterija iš BRIO. Tačiau jie tokie brangūs, kad dar vieno pirkti tikrai neplanuojame. Užtenka ir šio, prie jo puikiai jungiasi visa kita, ką jau turime.

            Kaip ir bet kokį kitą vaiko susidomėjimą, šį - meilę traukiniams - stengiuosi prisiminti ir tuomet, kai mediniai traukinukai tvarkingai guli dėžėje, o mes veikiame ką nors kita. Štai mano sąrašas, ką išbandėme susijusio su traukiniais:

• Geležinkelių muziejus Vilniuje. Raginčiau aplankyti, kol orai dar geri, nes žiemos metu lauko ekspozicija neveikia. Joje - tikri traukiniai, senoviniai ir šiuolaikiniai, kuriuos galima apžiūrėti, pažvilgčioti pro langą į mašinisto kabiną ir palyginti tarpusavyje. Taip pat čia galėsite pasivažinėti drezina. Kasparui (2m. 11mėn) labai patiko. Turi jie ir ekspoziciją po stogu: įdomiausia čia mums pasirodė traukinių maketai, įvairios knygelės ir žaislai, susiję su traukiniais, taip pat - filmukas apie saugų elgesį prie traukinio.

• Funikulierius Kaune. Deja, mes apžiūrėjome tik iš išorės ir negalėjome realiai išmėginti, nes kažkodėl vasarą be jokių perspėjimų Turizmo informacijos arba Kauno liftų, kurie juos prižiūri, puslapiuose, Žaliakalnio funikulierius neveikia dėl remonto darbų (pabaigos data nenurodyta). Bet būtinai sugrįšim.

•  Kelionė į Gedimino kalną Vilniuje. Ne visai tikras traukinys ir kelionė labai trumpa, bet dabar, kai tas funikulierius puikiai matosi ant kalno, Kasparas visada stebi ir mato, kai pravažiuojame pro šalį. Esame buvę su mažesniu, reikia kartoti.
• Kelionė traukiniu. O kas gali būti tikriau ir autentiškiau? Jeigu gyvenate Vilniuje ir nesugalvojate, ką galėtumėte aplankyti vykdami traukinu, visada galite pasivažinėti tiesiog iki oro uosto. 
• Traukinukai prekybos centruose ir įvairūs atrakcionai. Panašių atrakcijų vengiu, nes Kasparas nors kartą kur nors išmėginęs puikiai atsimena, kas ir kur yra. Neprigudrausi. Mums gerai tai, kad jis tokiais traukinukais nori keliauti vienas, todėl kainuoja ne per daugiausiai.

• Spalvinimo lapai su traukiniais. Yra galybė, galima atsirinkti pagal pomėgius. Kažkada keliaujant norėjo spalvinti vien tik traukinius. Tokie spausdinti lapai mašinoje, ant kieto segtuvo su aliejinėmis kreidelėmis, mums ne kartą labai pasiteisino.

• Filmukai apie traukinius: 

1. Turbūt populiariausias - "Tomas ir draugai". Yra ir ilgametražių filmukų, ir trumpų serijų iki dešimties minučių (galima rasti Youtube). Man patinka tie trumpieji, nes ilgam neįkalina vaiko prie televizoriaus ar kompiuterio. 
2. Mėgstantiems senąją animaciją - "Garvežiukas iš Ramunių stotelės". Lietuviškas.
3. Mėgstantiems ne tik traukinius, bet ir dinozaurus, patiks mokomasis "Dinozaurų traukinys".

• Lietuviškos knygos apie traukinius:

1. Būtinai paskaitykite kokią nors enciklopediją, geriausiai vaikišką, apie traukinius. Kai svečiavausi pas savo tėvus, ir susiradau savo vaikystės enciklopediją, Kasparas skyrelį apie traukinius prašė paskaityti prieš miegą kelias dienas iš eilės.
2. Skyrius apie traukinius knygoje "Ką žmonės dirba visą dieną". Kasparo knygų lentynoje ši knyga irgi atkeliavo dar iš mano vaikystės, mielai ją skaito, o pradžioje net ir vadindavo "ta apie traukinius", nors pasakojimas apie traukinius - tik vienas skyrius.
3.  Lankydamiesi "Geležinkelių muziejuje", radome tikro traukinių mylėtojo interesus atitinkančią knygą "Daktaras Bambeklis važiuoja traukiniu". Deja, kaip patvirtino leidykla "Nieko rimto", šia knyga jie jau nebeprekiauja ir neketina perleisti. Vistiek nusprendžiau pasidalinti, nors mes ją tik pavartėme ir niekur nerandu kitur. Gal kur nors pamatysite bibliotekose arba kas nors pardavinės jau skaitytą?

•  Stalo žaidimas "Ticket to ride". Išbandėme žaisti trise su atverstomis kortomis ir kažkaip visai smagu ne tik mažajam. Tik žaidžiame, kai vaikas tikrai pailsėjęs ir gali susikaupti, nes yra visokiausių taisyklių ir reikia nemažai kantrybės. Stalo žaidimai išmoko neįtikėtinai daug dalykų, todėl kodėl gi nepabandžius kartu padrybsoti ant grindų. Nepaisant to, kad rekomenduojamas amžius dar gerokai ateityje.

• Žaidimai ir užsiėmimai (keletas idėjų ir patarimų):

1. Įsivaizdavimo žaidimai. Tereikia priemonių, o vaikų fantazija beribė: Kasparas praktiškai kasdien žaidžia savo traukiniais ir sukuria neįtikėtinų istorijų. Traukiniai ir genda, ir patenka į avarijas, ir pameta krovinius, ir t.t. Mėgsta žaisti ir vienas, bet iš karto prašo prisijungti kokių nors atėjusių svečių arba mūsų. Jeigu vaikas mažesnis, galite patys paraginti įsivaizduoti, kur vykstate, kas nutinka kelionėje, kas keliauja traukiniu ir pan.
2. Bilietų žymėjimas. Skylamušis yra viena kanceliarijos priemonių, kuri puikiai tinka įvairiems žaidimams ir įgūdžiams lavinti. Štai čia Kasparas gamina traukinio bilietus ir juos pažymi.
3. Traukinių vyniojimas į maistinę plėvelę. Vieną kartą pamatęs, kaip aš kažką pakuoju virtuvėje,  pasičiupo plėvelę ir dingo. Pakvietė, kai jau buvo supakavęs pirmąjį traukinį, prašydamas padėti nukirpti. Jam buvo taip smagu, kad teko supakuoti visus traukinius. Kodėl gi ne?
4. Taip pat su skirtingais traukiniais galima pasigaminti ir dėlionę, esu rašiusi apie tai čia. Tikram traukinių mylėtojui toks iššūkis tikrai bus įveikiamas Nors aš iki šiol dar painioju kai kurių traukinukų vardus, Kasparas, neabejoju, atsimena kiekvieną ratą, kaminą ar kitą detalę.

Pasidaryk pats: emocijų žmogutis

     Turbūt nenustebinsiu sakydama, kad išmokyti vaiką pažinti ir suprasti savo bei kitų jausmus yra daug svarbiau nei skirti a ir b arba prisiminti, kad po trijų eina keturi. Kol ruošiu išsamesnį įrašą apie užsiėmimus, kurie padeda suprasti emocijas, noriu pasidalinti vienu nesudėtingu rankdarbiu, kurį kartu su savo beveik trimečiu sūnumi ne taip seniai pagaminome. Idėja iš angliško tinklaraščio "Frugal fun for boys". Ir jau tikrai drąsiai galiu sakyti "kartu", nes Kasparas vis mažiau tokiuose užsiėmimuose lieka stebėtoju ir nori pats ką nors daryti.

Reikės:

• dviejų skirtingo skersmens kartoninių ritinėlių (aš naudojau vieną nuo tualetinio popieriaus, o vieną nuo popierinio rankšluosčio, kurį patrumpinau iki reikiamo ilgio. Taip pat galima naudoti ir vienodus ritinėlius, tiesiog vieną jų reikėtų perkirpti ir susiaurinti);
• nedidelio kartono gabalėlio;
• klijų;
• lipnios juostos;
• žirklių;
• skriestuvo (nebūtina, jei mokat piešti gražius apskritimus);
• piešimo, rašymo priemonių;
• balto popieriaus.

Eiga: 

       Tas ritinėlis, kuris yra šiek tiek didesnis bus viršuje. Ant jo reikia priklijuoti baltą popieriaus lapą su jūsų nupieštu personažu apskritu tuščiu veidu. Veido vietą reikėtų gražiai iškirpti, kad liktų skylė. Aš stengiausi daryti tokio dydžio ir veido žmogeliuką, kad galėčiau vėliau pritaikyti keturias besikeičiančias veido išraiškas. Tačiau jeigu norite didesnio veido, galima daryti mažiau skirtingų veidukų.

       Mažesnį ritinėlį dėsime į vidų. Prie jo apačios reikėtų priklijuoti gabaliuką kartono, už kurio vėliau būtų sukiojama. Ant šio ritinėlio tinkamame aukštyje reikia priklijuoti tokio paties dydžio apvalius veidukus su skirtingomis nupieštomis emocijomis. Man čia lengviausia buvo visa tai daryti skriestuvu. Priklijuotus veidukus dar kartą pritvirtinau plačia permatoma lipnia juosta, kad jie nenusibrūžintų sukiojant ritinėlius.

   

           Pagamintus ritinėlius belieka užmauti vieną ant kito. Aš pasirinkau keturias išraiškas: linksmą, liūdną, išsigandusį ir piktą. Galite piešti ir kitokias emocijas.

          Kasparas (beveik 3m.) man padėjo klijuoti, kirpti (pavyzdžiui, nubraižiau daugiau apskritimų, kad galėtume kirpti ir aš, ir jis arba leidžiu jam kirpti tiesias linijas, kurias vėliau, prireikus, galiu pataisyti), spalvino, palaikė lipnią juostą, tepė klijus ir t.t. Vyresni vaikai gali daugiau darbų atlikti patys, o mažiesiems turbūt labiau patiks rezultatas - pats pagamintas žaislas.

       

          Panaudokite šį emocijų žmogeliuką ne tik paprastiems žaidimams, bet ir kalbėdami su vaiku apie jausmus. Paprašykite vaiko įsivaizduoti, kas galėjo nuliūdinti arba pralinksminti žmogeliuką ir ko jis galėjo išsigąsti. Galbūt jį verta susirasti ir tuomet, kai vaikas liūdi arba pyksta ir pasikalbėti, ką reikėtų pakeisti, kad pralinksmėtų. Kasparas sakė, kad mums dar būtinai reikės pagaminti ir tokią pat

Piešimas gamtoje

    Šis užsiėmimas ypač tinka atostogaujant kur nors Lietuvos pajūryje, nes vaikštant pirmyn ir atgal iki jūros arba tiesiog kažkur miškeliuose galima prisirinkti pačių įvairiausių gėlių. Be to, pajūrio augalija tikrai išsiskiria ir galite rasti įvairių žiedų, kurių nematėte niekur kitur. Idėją tokiam piešimui pamačiau vieno įkvepiančio lietuviško vaikų darželio "Po smilgom" FB puslapyje. Jie augalų piešimui rado Pavilnio miškuose, o aš savuosius rinkau prie Baltijos.

Jums reikės:

• įvairių spalvų gėlių, augalų ir uogų;
• popierius lapo.

   Aš Kasparui (2 m. 10 mėn) paaiškinau, kad mums reikės skirtingų spalvų gėlių ir uogų, tačiau nesakiau, ką su tuo darysime. Šis paslaptingumas dar labiau paskatino jį sutelkti visą dėmesį į paieškas. Vis bandydami įvardyti, kokios spalvos žiedų ir uogų radome, prisirinkome jų vieną saujelę. Grįžusi namo, suradau balto popieriaus lapą ir paaiškinau, kad visi šie augalai gali puikiausiai piešti. Darbo ėmėsi pats. Labiausiai patiko piešti su rastomis uogomis, nes jos paliko ryškiausią pėdsaką.

    Tai - vienas iš tų užsiėmimų, kuris nustebino ir mane pačią. Galima drąsiai kartoti skirtingose vietose su skirtingais augalais ar uogomis. Aš tikiuosi dar šią vasarą išbandyti ne kartą. Jeigu išbandysite ir jūs, mielai laukiu jūsų nuotraukų Facebook arba el paštu: g.neringa@gmail.com

Fotoistorijos: atostogos pajūryje

       Reikia pripažinti, kad Kasparas truputį pasimetęs po persikraustymo atgal į Lietuvą. Didžiausią problemą kelia tai, kad dabar vasara ir mes kaip tik atostogaujame. Tai reiškia, kad miestai, namai ir lovos keičiasi per dažnai ir vis sulaukiame klausimų, kurių pagrindinė idėja "kur mūsų namai". Dabar jau būsime Vilniuje, kad nurimtų ir apsiprastų maža širdutė ir protas. 

      Taip pat jam sunku ir dėl to, kad žmonės čia, Lietuvoje, gerokai šaltesni ir ne taip noriai bei atvirai bendrauja. Tas pats galioja ir vaikų bendravimui. Mūsiškis vis pribėga pabendrauti su kokiu vaiku, o šis dažniausiai, ypač jei vyresnis, tik ignoruoja, neatsako į jo klausimus ir tikrai nenori kartu žaisti. Kasparas nesupranta, kodėl tie vaikai staiga kitokie.
        Aš pati negaliu susitaikyti, kad aplinkiniai žmonės, nors šiaip linkę mažiau bendrauti, bet auklėti svetimus vaikus labai mėgsta. Per pirmąją savaitę buvau tiesiog šokiruota aplinkinių žmonių, kuriuos kur nors sutikdavome viešose vietose, grasinimų sūnui "atimsiu tavo kamuolį", "oi, koks paspirtukas - aš pasiimsiu", "tu nešūkauk, nes liksi su manim, o mama nueis" ir pan. Dabar kažkaip jau to nebepastebiu, gal tiesiog daug sutapimų man pasitaikė pradžioje? O šiaip čia gera. Čia seneliai, gamta ir laisvė. Neįtikėtina ir tai, kad gali daug kur nukeliauti net neturėdamas automobilio. Tokia buvo mūsų kelionė iš Vilniaus į Nidą: traukinys, laivas, o paskui autobusais atgal.

     Kadangi keliavome su vienu lagaminu ir kuprine, žaislų vežiamės minimaliai. Juk didžiausi žaidimai ir pamokos čia pat gamtoje, juolab, kai tėvai praktiškai visada turi laiko. Štai mūsų žaislų ir užsiėmimų, kuriuos vežiamės, sąrašas:

• paspirtukas;
• kastuvėlis ir dar keli smėlio žaislai;
• keletas žaislinių mašinėlių;
• plonos rečiau skaitomos grožinės knygelės;
• domino su gyvūnais (nė karto ir nepažaidėme);
• popieriaus piešimui ir kreidelės;
• atsitiktiniai lipdukai ir lipdukų knygelės. Spėjome išbandyti tik vieną - "Ratukai ir žmogiukai. Lenktynės". Ją gavome dovanų nuo leidyklos "Flintas".

     Kitą savaitę papasakosiu apie piešimo užsiėmimą, kurį irgi išbandėme atostogaudami. Turėti reikia tik popieriaus! Kad nepraleistumėte naujų įrašų, sekite tinklaraščio FB puslapį.

Aktyvus piešimas asfalto kreidelėmis

       Vis verčiu senas nuotraukas ir matau, kad yra nemažai veiklų, kurioms aprašyti vis neradau laiko ar įkvėpimo. Šiuo žaidimu, kurį mes su Kasparu (2 m. 2mėn.) išbandėme jau tikrai seniai, noriu pasidalinti, kol dar geras oras ir galima drąsiai sėdėti ant asfalto. Juk taip vaikams piešti patogiausia!

   

      Ir nors tokios kreidelės ir piešimas jomis savaime yra puikus užsiėmimas, galintis paįvairinti spalvų, figūrų, skaičių, raidžių ar daugybės kitų dalykų mokymąsi, papasakosiu, kaip su jomis lengvai įtraukti vaiką į aktyvų žaidimą. Be to, kartu galėsite lavinti vaiko spalvų suvokimą ir reakciją. O aš net sugebėjau ramiai sėdėti ant žemės ir gauti minutę atokvėpio, kol Kasparas bėgiojo aplink ir piešė.

 

Žaidimui reikės: 

• spalvotų asfalto kreidelių;
• saugios teritorijos piešimui ir bėgiojimui.

Žaidimo eiga:

• išdėliokite ant žemės skirtingų spalvų kreideles skirtingose vietose jūsų pasirinktoje teritorijoje;
• su vaiku apeikite visas kreideles, pasikartokite spalvų pavadinimus;
• tuomet įsitaisykite patogiai ir duokite startą žaidimui;
• pasakykite vieną spalvą, o vaikas turi surasti tokios spalvos kreidelę ir nubėgęs prie jos ką nors nupiešti. Tuomet sakykite kitą spalvą ir t.t.

       VYRESNIEMS VAIKAMS. Jeigu norite, galite chronometru matuoti laiką, per kiek vaikas nubėga ir suranda jam sakomą kreidelę. Užsirašyti rezultatus, tuomet tuos juos lyginti, skaičiuoti vidutinį laiką ir pan. Taip pat galima šį žaidimą žaisti keliese, varžantis, kuris pirmasis suras nurodytą kreidelę. Man su Kasparu, kai jam buvo dveji su trupučiu, užteko paprasto žaidimo varianto.