Fotoistorijos: stebuklingos miško pamokos

    Turiu prisipažinti, kad aš niekada nelaikiau savęs gamtos mylėtoja. Pati augau turėdama galimybę lakstyti kaime, įsikūrusiame tarp miškų, su didžiulėmis liepomis šalia neasfaltuoto keliuko į medines senelių trobas. Grybauti, uogauti, karstytis medžiais - viskas pažįstama. Tačiau visada geriau jaučiausi mieste. Tiksliai net nepasakysiu, kada, tačiau palaipsniui pajaučiau, kad meilė gamtai grįžta. Ir tai nutiko gerokai anksčiau nei gimė sūnus. Kasparui augant žavėjimasis gamta dar labiau sustiprėjo, todėl norisi jam parodyti, koks nepaprastai stebuklingas yra gamtos pasaulis. Tam puikiai tinka paprastas eilinis miškas. Po gyvenimo Pietų Afrikos Respublikoje, kur vaikštant kur nors gamtoje nebuvo drąsu išklysti iš pramintų takelių, vaikštinėdama lietuviškame miške pajaučiau visišką laimę ir pilnatvę. Labai daug iš tokių pasivaikščiojimų gali išmokti ir vaikas. Smagu vaikščioti su kuo nors, kas pažįsta augalus, gyvūnus ar jų paliktus pėdsakus, tačiau nustebau, kad ir pati nemažai galiu papasakoti sūnui. Į mišką verta sugrįžti visais metų laikais. Dabartinis metas buvo itin turtingas radinių: laukinės avietės ir žemuogės, grybai, nokstantys riešutai, sraigės, šernų pėdsakai, paukščių čiulbėjimas, skruzdėlynai ir samanos, skirtingi medžiai ir keliukai. Kiekvienas pastebi vis ką nors savo.

Keletas idėjų, ką veikti su vaiku miške:

• vaikštinėti ir bėgioti;
• žaisti slėpynių;
• skaičiuoti pasirinktus objektus (tam tikrus medžius, surastus grybus ir pan.)
• rinkti gamtos objektus (pagalius, šakas, lapus, gėles, gilės ir t.t.) ir gėrybes (uogos, grybai, riešutai); juos galima skaičiuoti, rūšiuoti, lyginti ir pan;
• mokytis augalų, medžių, grybų ir kt. pavadinimų;
• ieškoti drugelių, bičių, voverių, paukščių, sraigių ir kt.
• įsiklausyti ir pamėgdžioti paukščių balsus, suvaidinti kokius nors miško gyvūnus;
• statyti skulptūras iš surastų nukritusių šakų;
• ieškoti skirtingo amžiaus medžių: nuo ūglių iki pačių didžiausių;
• sekti čia ir dabar sugalvotas pasakas ir pasakoti viską, kas šauna į galvą.

        Ką pasiūlytumėte jūs? Aišku, dalis užsiėmimų priklauso nuo metų laiko. Bet su vaikais niekada gamtoje nebus nuobodu.
       Beje, neseniai savo FB puslapyje dalinausi straipsniu, kuriame apibendrinami moksliniai tyrimai, ieškantys ryšių tarp buvimo gamtoje ir laimės, sveikatos bei išradingumo! Pasirodo, šie dalykai susiję.

Gaminame su vaikais: šaltieji desertai

      Man ledų norisi ištisus metus: nesvarbu, tai vasara ar žiema. Panašu, kad mūsų vaikas sėkmingai prisitaikė prie tokio tėvų skonio ir ledai jam yra dažniausias desertas. Sugrįžus į Lietuvą, ypač vasarą, kai aplinkui pilna ledų pardavėjų, kuriuos net trimetis lengvai identifikuoja, tenka dažniau gaminti kokių nors sveikuoliškų ledų. Tada lengviau praeiti pro ledų šaldytuvus, apklijuotus ledų paveikslėliais. Pasidalinsiu keletu šaltųjų desertų receptų, kurie mūsų namuose puikiai atstoja ledus. Be to, jie yra lengvai pagaminami, todėl maži vaikai gali prisidėti, o vyresnieji - lengvai pagaminti patys.

 Nr.1. Bananai ant pagaliuko

       Pats lengviausias ir paprasčiausias mūsų ledų receptas. Tereikia bananų ir ledų pagaliukų (galima panaudoti ir nedidelį šaukštelį). Gaminimas: nulupkite ir perpjaukite pusiau bananus ir persmeikite juos ledų pagaliuku (aš naudoju pagaliukus iš šių ledų formelių). Idėkite į šaldymo kamerą, kol sustings. Man skaniausia, kai jie neužsistovi šaldiklyje, todėl galima pasiruošti tokių ledų dienai ar dviems į priekį. Kasparas (2m.10mėn) padeda nulupti, perpjauti bananus. 

Nr. 2. Bananiniai ledai

    Bananai man nepakeičiami visada, kai kalbame apie naminius ledus, nes puikiai pakeičia ir dirbtinius saldiklius. Šiam receptui reikia virtuvinio kombaino ir jau šaldytų bananų ar kitų uogų ir vaisių. Aš bananus supjaustau riekelėmis, kad paprasčiau būtų sutrinti ne pačiu galingiausiu kombainu. Man skanu tiesiog vieni bananai, bet galima pridėti ir kitų uogų ar vaisių (galima įmaišyti ir nešaldytų). Bananai - saldumui ir švelniai tekstūrai, todėl jų dedu visada, nesvarbu, kokie priedai bebūtų. Esu bandžiusi ir su mangais, avokadais, persikais, taip pat įvairiomis uogomis. Jokių papildomų saldiklių niekada nepasigedau. Gaminimas: norimus šaldytus vaisius ir uogas sutrinti kombaine. Jeigu sunku sutrinti iki kreminės masės, galima įpilti šiek tiek natūralaus jogurto, grietinėlės, pieno, sulčių ar tiesiog vandens. Vaikai sėkmingai gali padėti. Pjaustymas šaldymui ir mygtukų spaudinėjimas - jiems darbas pats tas. Bent jau maniškiui labai patinka šie darbai.

Nr. 3. Jogurto skanėstas

    Kitas receptas yra kažkas panašaus į šį. Aš naudoju natūralų jogurtą, o ant viršaus pridedu džiovintų vaisių (goji uogų, razinų, datulių ir pan). Galite išbandyti ir su šviežiomis uogomis ar vaisių gabaliukais. Gaminimas: Ant kepimo popieriumi iškloto padėklo padaryti arbatinio šaukštelio dydžio jogurto kalnelius. Juos apibarstyti džiovintais vaisiais ir įdėti į šaldiklį. Kai  jogurtas sušals, galima juos sudėti į dėžutę vienas ant kito ir vėliau išsiimti po keletą prireikus. Vaikams tikrai patiks dekoruoti jogurtą vaisių gabalėliais, tačiau bus nelengva sulaukti, kol jie sustings ir bus tinkami valgymui. Jeigu vartojate pieno produktus ir nesibijote jų šaltų - tikrai išmėginkite. Jokių papildomų saldiklių mūsų receptoriams nereikia.

Skanaus!

Miltai vaikų žaidimams

     Mano mama vis neatsistebi, kiek daug ir įdomaus yra sukurta vaikams žaisti. Tikrai taip, nesutikti negali. Bet kiek jiems reikia? Kartais tiesiog miltų.

IDĖJA. Papilkite vaikams miltų šalia mašinėlių, plastikinių gyvūnėlių ar lėlyčių, laivų, lėktuvų ir t.t. Jie tikrai sugalvos, kaip tai panaudoti. Geriausia veikia, kai tėvai gamina maistą.

Miltų namuose turėti tikrai verta, net jei jų nevartojate maistui. Štai kitos idėjos, kur aš naudoju miltus vaikų žaidimams:

• neatsibostantis naminis plastilinas;
• kai reikia čia ir dabar - naminiai dažai;
• įdomiai sukimbantis ir greit pagaminamas miltinis smėlis;
• galima su miltais ir piešti, jeigu pritrūkstate kitų kruopų.

Kokių idėjų turite jūs?