2015-06-28

Atsispausdink: užduočių lapai "Poros"

         Idėja tokiems užduočių lapams kilo vieną kartą vakarieniaujant restorane, kuriame nebuvo jokių užsiėmimų vaikams. Su savimi turėjau užrašų knygelę ir tušinuką. Jie auginant vaiką mane gelbsti labai dažnai. Taigi kad Kasparas (2m. 8mėn.) nenuobodžiautų jam surašiau ant lapo skaičius nuo vieno iki penkių: visų po du kartus. Ir paprašiau, kad jis surastų vienodus ir juos sujungtų. Sėkmė! Ir man įdomiausia buvo stebėti, kad jis skaičius sujungia ne trumpiausiu atstumu, o, rodos, pačiu ilgiausiu, dažnai stengdamasis, kad jokie kiti skaičių keliai nesusikirstų. Po to ne kartą dar pats prašė kartoti šį užsiėmimą ir jis yra įtrauktas į mūsų mėgstamiausiųjų sąrašą, sėkmingai galima su tokiomis užduotimis žaisti ir kelionėje.
       Po užduočių su skaičiais atsirado užduotys su raidėmis (A, B, C, D, E), geometrinėmis figūromis, paveikslėliais ir spalvomis. Kad būtų lengviau įsivaizduoti, pavyzdžius pateikiu apačioje.






         Aš tikrai rekomenduoju panašias užduotis paruošti vaikui tiesiog ranka ant popieriaus lapo, nes kiekvieną kartą reikia vis kitaip išdėstyti poras, kad būtų įdomu ir ne per lengva. Viską paruošite labai greitai. Tačiau jeigu norite pabandymui galite atsisiųsti ir mano paruoštus lapus bei juos atsispausdinti (bus visi parodyti nuotraukose).

AMŽIUS. Manau, kad galima mėginti nuo dvejų metų. Aš kol kas apsiriboju penkiomis - šešiomis poromis viename lape, nes jeigu jų būna daugiau, Kasparas truputį susimakaluoja tarp savo nubrėžtų linijų. Tačiau vyresniems vaikams galima tokių porų paruošti kur kas daugiau - ypač, su skaičiais ar raidėmis. Beje, nereikalauju, kad jis žinotų, kokias raides ar skaičius jungia. Jeigu paklausia, koks čia skaičius ar raidė, pasakau, bet jo stengiuosi netestuoti.

2015-06-22

Balionai bombos

   
      Aš balionus bombas prisiminiau dar iš savo vaikystės. Tiesa, tada su draugais tada mėtydavom juos kuo arčiau žmonių. Ar kas nors prisipažins irgi taip daręs? O Kasparu šį užsiėmimą pasiūliau, kai tyrinėjom balionus ir jų galimybes. Ir kai dabar suskaičiuoju, tai buvo daugiau nei prieš pusę metų. Bet galvojau, kad neverta aprašinėti, kol Lietuvoje lietūs ir sniegas. Tačiau dabartiniai vasariški orai, manau, pats tas išmėginti. Mano tada dar 2m. 2mėn. Kasparo akys buvo didžiulės iš nuostabos.

    
   Mūsų kranas ir balionai buvo tokie, kad vandens buvo galima pripilti tiesiai į balioną. Jeigu nepavyktų, galite naudoti piltuvėlį. Mes mėtėme balionus pro namų balkoną ant grindinio, paskui Kasparas eidavo surinkti visų baliono likučių ir vėl - iš naujo. Galima mažesnius balionus mesti į tolį, nebūtinai iš kur nors aukštai. Beje, tądien turėjome ir žaidimų draugę, todėl buvo smagu matyti, kaip vaikai dalinasi, kuris dabar mes, o kuris eis surinkti balionų likučių.
      
       Nors šis užsiėmimas iš pažiūros gali pasirodyti chuliganiškas, tačiau yra tikrai smagus ir daug išmokantis. Pavyzdžiui, patys mažiausi tiesiog pasimokys spalvų, o kiek vyresni sužinos, kad pripylus skirtingą kiekį vandens, balionai yra skirtingo dydžio ir svorio ir skirtingai tykšta ant žemės. Mes dar bandėme mesti ir tuščius balionus - be jokio vandens - ir žiūrėjome, kas su jais nutinka tada. Aš nežinau, ar Kasparas ką nors iš mano tų pasakojimų, kodėl viskas būtent taip, atsimena dabar, tačiau man nesvarbu. Aš linkusi vaikui paaiškinti tokius dalykus, nes jam įdomu, jis laukia atsakymų ir tikiu, kad visa tai ne veltui. Amžiaus apribojimo šis užsiėmimas tikrai neturi, nes ir man buvo smagu.

Daugiau užsiėmimų su balionais rasite kituose įrašuose:

2015-06-16

Atsispausdink: žaidimas paveikslėlių loto

          Kai rašiau įrašą apie stalo žaidimus su dvimečiu, kaip tik maniau, kad Kasparas tokio amžiaus, jog jam turėtų patikti ir būti įveikiami įvairūs loto žaidimai. Viena mama tinklaraščio FB puslapyje kaip tik tiksliai apibūdino savo turimą loto, o aš nusprendžiau kažką panašaus sumaketuoti jam pati. Darbo įdėjau tikrai nemažai, todėl mielai dalinuosi. 




        Atsisiųsti ir atsispausdinti žaidimą galite čia. Atkreipkite dėmesį, kad spausdinti reikia kiekvieno lapo po dvi kopijas. Vieną kopiją reikės sukarpyti mažomis kortelėmis (turėsite 36 mažas korteles su vienu paveikslėliu kiekvienoje). Kitą spausdintą kopiją perkirpkite kiekvieną lapą pusiau (turėsite 4 korteles su devyniais paveikslėliais kiekvienoje). Aš savąjį loto spausdinau spalvotai ir dar laminavau - atrodo tikrai gražiai ir tarnaus ilgam. Tačiau laminavimas nėra būtinas, galima rinktis kiek storesnį popierių ir kai susidėvės, spausdinti iš naujo.

TAISYKLĖS:
  • žaidimas skirtas dviem - keturiems asmenims. Jeigu žaidžiate dviese arba trise, nereikalingą žaidimo kortelę su atitinkamomis mažomis kortelėmis, atidėkite į šalį;
  • kiekvienas žaidėjas gauna po devynių paveikslėlių kortelę;
  • mažos kortelės užverstos sudedamos priešais visus žaidėjus (galima traukti iš kokio nors maišelio ar dėžutės, jeigu jums tai priimtiniau);
  • žaidėjai eilės tvarka traukia po vieną mažą kortelę. Jeigu ištraukią savo turimą paveikslėlį, jį uždengia. Jeigu ištraukia paveikslėlį, kurio neturi, kortelę atideda į šoną;
  • visos nepanaudotos kortelės toliau kaupiamos priešais žaidėjus ir vėl padedamos traukti, kai baigiasi visos ankstesnės mažos kortelės;
  • laimi pirmasis uždengęs visus savo kortelės paveikslėlius. 
AMŽIUS. Manau, dveji metai su trupučiu puikus metas šį žaidimą išbandyti. Kasparas, kai pradėjome žaisti, buvo dvejų su puse, taisykles suprato iš karto, sėkmingai galėjo žaisti ir laimėti. Jam patinka mano parinkti paveikslėliai, turi savo mėgstamiausias korteles. Kartais sugalvoja ir kokių nors savo žaidimų su mažomis kortelėmis ir herojais jose, bet stengiuosi saugoti, kad kortelės neišsimėtytų.

IDĖJA. Tai gali būti puiki dovana! Galite pamėginti panašų loto padaryti patys (galbūt su asmeninėmis nuotraukomis arba individualiais paveikslėliais), galite spausdinti manąjį ir jį gražiai supakavę dovanoti. Mes vienai mergaitei tokį loto padovanojome kaip padėką už tai, jog Kasparui buvo kuriam laikui paskolinusi paspirtuką.

2015-06-09

Kodėl man nepatinka Kakė Makė

        Knyga išskirtiniais paveikslėliais, kurie vaikus įtraukia ir kuriuose net po kelių mėnesių skaitymo įmanoma atrasti naujų detalių. Knyga, kuri, sako, padeda vaikus išmokyti tvarkos. Knyga, kuri jos autorei Linai Žutautei, atnešė tokią sėkmę, kad dabar auginant vaikus Kakės Makės nepastebėti sunku: knygų serijos, programėlės išmaniesiems įrenginiams, žaislai ir atributai su Kakės Makės atvaizdu arba net pati pagrindinė veikėja gimtadienio šventei. Ir aš tikrai džiaugiuosi, kad lietuviai sugebėjo sukurti tokį komerciškai sėkmingą personažą.

Iliustracija iš www.kakemake.lt

         Nieko negaliu pasakyti apie kitas Kakės Makės istorijas, bet man į rankas pateko pati pirmoji autorės knyga "Kakė Makė ir Netvarkos Nykštukas". Sūnui, turiu pripažiti, ji patinka: paveikslėlių vis neatsižiūri, mėgsta ir vaizdines užduotis, kurių kelios yra šioje knygelėje. Tačiau ją skaitant tenka nepamiršti, kuriuos sakinius praleisti ar kur pridėti kažką savo. Iki šiol negaliu suprasti, kaip tokią knygą galima išrinkti "Geriausia knyga mažiausiems skaitytojams", bet dar labiau piktina faktas, kad šios knygos leidybą parėmė Lietuvos Respublikos Kultūros rėmimo fondas.
          Aš tikrai nenoriu kad mano arba bet kurie kiti vaikai, į galvą dėtųsi tokį nevykusį tėčio paveikslą, kuris yra parodomas šioje istorijoje. Kai mama ir senelė mergaitę vadina "aukseliu" arba "saldainiuku", tėtis - "rūpestėliu". Kai vaikas ką nors, suaugusiųjų manymu, daro netinkamai, mama ir senelė bando mokyti arba gąsdina (!), o tėtis - arba nutyla, arba išskuba į parduotuvę pieno. Ar tikrai tai normalu? Ar apie tokius tėvus, kurie nuolat nusišalina nuo vaikų auklėjimo ir tik kraipo galvą, norite pasakoti savo sūnums ir dukroms? Aš tikrai ne! Visada skaitydama knygą, šias vietas praleidžiu arba sukuriu kažką savo. "Jūsų reikalas" - sakysite man. Taip, tikrai. Tiesiog tada dar kartą klausiu, kodėl ši knyga buvo išrinkta geriausia ir buvo remta iš mokesčių mokėtojų pinigų? Matydama savo sūnų, puikiai žinau, kad jis nieko nepraleidžia negirdomis. Taigi kokias vertybes tokia knyga ugdo jaunajai kartai? Pridėkime dar ir tai, kad mama irgi nevengia stereotipinių skirstymų į tai, kas dera mergaitėms: "mergaitės turi būti tvarkingos", "mergaitės šitaip nesielgia", o visa istorija yra paremta vaikų gąsdinimu nebūtu personažu. Be to, siužetinė linija, mano akimis, pabaigoje tarsi dideliu greičiu lekianti mašina trenkiasi į sieną: pabaigiama ne itin nuosekliai ir per greitai, o kai Kakei Makei priskiriamos užduotys, kurios padėtų jai susigrąžinti žaislus, akcentuojamos ne pastangos, noras ar išradingumas, o aklas rezultato siekimas. Yra ne vienas mokslinis tyrimas, kurio rezultatai rodo, kad vaikams akcenuoti rezultatą, o ne procesą ar pastangas yra žalinga. Galbūt kitose autorės knygose tokių dalykų nėra, bet po tiek daug neigiamų dalykų pirmojoje knygoje, į kitas nekrypsta nei rankos, nei akys. 
            Visu tuo norėjau tik dar kartą priminti, kad mažyliai tikrai viską dedasi į galvą, todėl labai svarbu atsirinkti, ką jiems sakome, ką jiems skaitome ir be abejo - kaip su jais elgiamės. Nebūkime patys tokie tėvai, kuriuos turi Kakė Makė.
Related Posts Plugin for WordPress, Blogger...