KONKURSAS: laimėkite knygą vaikams "Karmela nori pamatyti jūrą" (BAIGĖSI)

        Kokiam nors vaikui dovanodama knygą, būtinai žiūriu, ar ji patinka man pačiai ir kaip ją įvertina mano sūnus. Knyga "Karmela nori pamatyti jūrą" tikrai patinka ir man, ir Kasparui, todėl mielai jam ką nors padovanočiau. Jeigu dar neteko girdėti apie vištytę Karmelą ir jos istorijas, paskaitykite mano ankstesnį įrašą, kuriame dalinuosi šios knygos apžvalga. O jeigu ši vištytė sužavėjo ir jus, galite pamėginti knygą laimėti. Ar turėsite, kam ją paskaityti?

KONKURSO SĄLYGOS:

• pamėgti "Moku žaisti" FB puslapį;
• pamėgti leidyklos "Nieko rimto" FB puslapį:
• pakomentuoti, pamėgti arba pasidalinti (kas jums priimtiniausia) FB įrašu apie šį konkursą.

Būtina įgyvendinti visas sąlygas, o laimėtojas bus renkamas burtų keliu balandžio 24d.

nuotrauka iš www.niekorimto.lt

   Konkursas rengiamas bendradarbiaujant su leidykla "Nieko rimto".
     
      

Vištytės Karmelos istorijos

      Ar pažįstate vištytę Karmelą iš knygos vaikams "Karmela nori pamatyti jūrą", kurią išleidusi leidykla "Nieko rimto"? Ši knyga buvo pirmoji Kasparo nekūdikiška knyga - plonais puslapiais, todėl yra truputį nukentėjusi, bet mūsų namuose labai mėgiama. Prieš kokį pusmetį jis taip dažnai prašydavo ją skaityti, kad aš jau buvau pradėjusi galvoti, kad visą moka mintinai, nes galėdavo užbaigti ilgiausius sakinius. Kai prieš keletą savaičių mes vaikščiojome po vietinį parką, pasukome keliuku šalia vandens, o Kasparas (2m 7mėn) man pasakė: "mama, noriu aprodysiu tau savo kraštą?" (čia citata iš knygos), nusprendžiau, kad tikrai verta jums papasakoti apie Karmelą ir jos nuotykius.

      Vištytė Karmela priešinasi nusistovėjusiai tvarkai, kad vištos turi tiesiog dėti kiaušinius ir svajoja pamatyti jūrą, apie kurią jai pripasakojo draugas kormoranas Pedras. Karmela nepaklauso tėčio ir įveikusi savo baimes iškeliauja prie jūros. Vėliau atsitinka keletas nuotykių ir vištytė kartu su Kristupu Kolumbu atsiduria Amerikoje, kur pamato naujų, keistų dalykų ir sutinka savo gyvenimo meilę - gaidžiuką Pitikoką. Vėliau jie abu grįžta į Karmelos vištidę, susilaukia viščiuko, kuris yra lygiai toks pats kaip kažkada jo mama.

       Man ši istorija patinka, nes ji yra labai dinamiška ir įdomi. Tai pasakojimas apie draugystę, apie tėvų - vaikų santykius ir apie tikrąją meilę. Taip pat knyga nejučia vaikui papasakoja iš kur atsiranda kiaušinis ir viščiukas, kuo žavi ir pavojinga jūra, parodo, kad pasaulyje yra skirtingų kultūrų ir papročių, užsimena apie Kristupą Kolumbą, jo laivą Santa Mariją ir Ameriką su indėnais. Be to, knyga gražiai išleista, jos iliustracijos man nepaprastai gražios, o veikėjai jose labai emocingi ir išraiškingi. Aš net turiu savo mėgstamiausią piešinį.

     Na, o aišku, pats svarbiausias dalykas - ši knyga labai patinka mano sūnui. Jis labai įsijaučia į pasakojimą, kaip jau minėjau, didžiąją dalį istorijos moka mintinai, atidžiai stebi iliustracijas ir vis klausinėja, kodėl šita višta linksma, kodėl gaidys piktas, kodėl Karmela verkia. Ne vieną kartą pats apsiverkė bežiūrėdamas į ją verkiančią. Nors dabar jau sako, kad jis pats eis gelbėti Karmelos. Taigi puikus būdas pakalbėti apie emocijas, iš kur jos atsiranda ir ką su jomis daryti.

     

      Žvilgtelėti į knygos ištrauką galima čia.

Žaidimų kauliukai ir matematika pradedantiesiems

       Toliau tęsiant skaičių mokymąsi, sugalvojau panaudoti kauliukus, kuriuos pirkau mūsų stalo žaidimams. Jeigu turite pradedantįjį matematikos pažinėją, išmėginkite patį paprasčiausią variantą, kurį aš paruošiau Kasparui (2m. 8mėn). Vyresniems vaikams užduotis galima pasunkinti, įtraukti sudėties ar atimties veiksmus, pasimokyti tikimybių teorijos. Štai vienas pavyzdys vyresniesiems. O su Kasparu tiesiog dar mokomės atpažinti skaičius.

     Mūsų užsiėmimui prireikė šešių žaidimų kauliukų (būtent tiek mano pakuotėje buvo kauliukų) ir šešių kartono kortelių. Ant jų nupiešiau kauliukų taškelius nuo vieno iki šešių. Manau, geriausia naudoti tokias pačias spalvas, kokios yra ant jūsų kauliukų, kad vaikui būtų lengviau susigaudyti. Išdėliojau korteles ir paprašiau Kasparo sudėlioti prie kiekvienos kortelės po kauliuką su tiek pat taškų. Kadangi žaidimų kauliukai jam ne naujiena - pavyko iškart. Labai didžiuojuosi! Ateityje tikrai reikės išmėginti ir sudėtingesnių variantų, nes namuose Lietuvoje turiu dar daugiau kauliukų - taigi galimybių tik daugėja. Beje, esu mačiusi ir visokių mažiau įprastų kauliukų, kurie taip pat puikiai tiktų mokytis skaičių ir matematikos.

Šiaudeliai ir plastilinas

       Šis vaizdo įrašas, kuriuo dalinausi savo Facebook puslapyje kaip tik ir buvo ir užsiėmimo, apie kurį dabar papasakosiu. Plastilinas mūsų namuose yra mėgstamas užsiėmimas, tačiau kartais tiek aš, tiek sūnus jį ilgam pamirštame ir būname užsiėmę kuo nors kitu. Tačiau tikrai visada prisimenu plastiliną, kai Kasparas serga ir tenka būti namuose. Tada įvairiausi žaidimai  su juo kartojasi kasdien. O man vis norisi išnaudoti šį pomėgį ir kokiems nors įdomiems dalykams papasakoti. Geometrija Kasparui jau nėra naujiena, tačiau kad jas geriau suvoktų vis ieškau naujų būdų, kaip trikampius, kvadratus ir kitas figūras įtraukti į mūsų žaidimus. Šįkart tam pasitarnavo plastilinas ir šiaudeliai.

       Taigi viskas, ko jums reikės: plastilinas ir šiaudeliai. Aš naudoju kiek storesnius ir sukarpau juos į mažesnes dalis. Išbandėme dvimates ir trimates figūras (šios nebuvo labai stabilios, bet sūnų labai sužavėjo). Aš pradžioje parodžiau, kaip pagaminti įvairias figūras, skaičiavome kampus ir kraštines, paskui Kasparas (2m 7mėn) ėmėsi konstruoti pats. Su vyresniais vaikais šį užsiėmimą tikrai galimą dar labiau išplėtoti. Esu kažką panašaus mačiusi su vynuogėmis ir zefyrais. Tai ir pasufleravo idėją. Gal kažką tokio bandėte ir jūs?

       Jeigu nesate nusiteikę geometrijai, šiaudelių vistiek nepamirškite žaisdami plastilinu. Štai dar vienas iš mūsų ankstesnių užsiėmimų.

   

         Sukarpyti šiaudeliai, kamšteliai ir plastilinas. Visa kita - vaiko fantazija, o dvimečiui jos tikrai netrūksta. Išmėginkite!

Piešimas su pipete

       Idėja - piešti su pipete tikrai nėra mano sugalvota, esu mačiusi daugybėje užsienio tinklaraščių, tačiau niekur neteko apie tai skaityti lietuviškai. Pasižymėjau šią idėją savo Pinterest, kad nepamirščiau, o kai Kasparas (2m 7mėn) sirgo ir turėjome būti namie, buvo puiki proga išmėginti. Keletą pincetų buvau nusipirkusi anksčiau, dar ne visiškai žinodama, kam panaudosiu. Tačiau galite įsivaizduoti, kiek daug įgūdžių juo lavinama: smulkioji motorika, koncentracija, rankos - akies koordinacija ir t.t. O dar į tai įtraukus spalvų žaidimą, turbūt tokiu užsiėmimu suviliosime kiekvieną vaiką. 

       Reikės:

• pinceto (galima išsiversti su vienu);
• skystų dažų (saviškius aš pagaminau iš vandens ir kelių lašų maistinių dažų);
• piešimo pagrindo (paprasto popieriaus, akvarelinio popieriaus, vatos diskelių, popierinių rankšluoščių, įsivaizduoju, kad puikiai tiktų ir vienkartiniai paklotai kūdikiams).

             Manau, kad šis užsiėmimas tinkamas vaikams nuo kokių dvejų metų, bet vis turint galvoje, kad jie nepaprastai skirtingi - spręskite pagal savąjį. Kasparas (2m 7mėn) viską atliko savarankiškai, aš buvau kartu, nes tikrai yra labai daug apie ką papasakoti. Su vyresniais vaikais būtinai išmėginkite maišyti spalvas ir aptarkite, kaip skirtingai kiekvienas paviršius sugeria skystį - taigi šis užsiėmimas sėkmingai gali virsti puikiu moksliniu eksperimentu.
              Daugiau mano įrašų apie piešimą su vaikais rasite čia.